Lietuvos valdžios įstaigos, įmonės ir bankai pastarosiomis savaitėmis intensyviai svarsto, ar reikia naujų taisyklių, kurios leistų bankinius atsiskaitymus su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais dėl tranzito per Lietuvą.
Šiaulių bankas nori patikinimo, kad tranzito sandorius reikia aptarnauti kaip valstybei svarbią funkciją, o „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi nedviprasmiškų išaiškinimų dėl sandorių su Baltarusijos ir Rusijos geležinkeliais teisėtumo.
Maskva tuo tarpu tikina, esą Lietuva dirbtinai aštrina apmokėjimo problemą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Aleksejus Isakovas pareiškė, kad „tarpžinybiniu formatu buvo apsvarstytos atsakomosios priemonės ir prireikus bus priimtas sprendimas jas panaudoti“.
„Mes dar kartą pabrėžiame visišką Kaliningrado krovinių tranzito apribojimų, kuriuos išgalvotais pretekstais sukūrė arba bankai, arba įmonių logistikos grandinės, nepriimtinumą. Mes ir toliau primygtinai reikalausime išspręsti situaciją per mūsų kontaktus su Vilniumi ir Briuseliu“, – sakė A.Isakovas.
Įtampa dėl krovinių tranzito
Pirmą kartą įtampa dėl krovinių tranzito kilo birželio viduryje, kai Lietuva apribojo sankcionuotų krovinių tranzitą, motyvuodama Europos Sąjungos sankcijomis.
Po mėnesio Europos Komisija paskelbė gaires, kad sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliais drausti nėra pagrindo, tačiau kartu nustatė kvotas – tranzitu gabenamų prekių kiekiai turi atitikti trejų metų tranzito vidutinį kiekį.
Lietuva pagal šias gaires praeitą mėnesį atnaujino tranzitą.
Rusija pasveikino šį sprendimą, tačiau iš karto pareiškė nesutinkanti su nustatytais apribojimais, nes taip esą kišamasi į Rusijos vidaus reikalus. Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas paskelbė, kad rusai jau išsėmė limitus, nustatytus geležiai, plienui, naftai ir naftos produktams, trąšoms.
Rusai net paskelbė, kad dėl ribojimų gali kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją.
Dar viena kibirkštis kilo, kai sandorius aptarnaujantis Šiaulių bankas informavo, kad nuo rugsėjo nebeaptarnaus mokėjimų su Rusija ir Baltarusija. Kai kurie kiti Lietuvos bankai tokią tvarką įvedė jau anksčiau.
Neseniai Šiaulių bankas 15min informavo svarstantis taikyti išimtį tokiems mokėjimams, jei tranzito paslaugos būtų priskirtos prie valstybės funkcijų.
Tačiau Lietuvos politikams dėl vidaus politikos sumetimų yra jautru imtis papildomų žingsnių, kurie palengvintų atsiskaitymą Rusijai, tęsiančiai agresiją Ukrainoje.
Kita galimybė būtų rusams atsiskaityti per užsienio bankus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pareiškė, kad pati Rusija turi rasti būdus, kaip ji atsiskaitys ir sumokės už tranzitą.
Dar vienas išbandymas
Jau atnaujindami sankcionuotų prekių tranzitą, Lietuvos vyriausybės atstovai reiškė nerimą, kad rusai taip gali priimti kaip silpnumo ženklą ir toliau kurstys įtampą.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad Rusija eskaluos šią temą, siekdama savo tikslų.
„Rusija šią temą ir toliau eskaluos nuosekliai, matydama, kad ji Vakaruose sulaukė didelio dėmesio ir buvo traktuojama kaip politiškai jautri“, – 15min sakė L.Kojala.
„Be to, Kremlius gali bandyti kurti naujus precedentus sankcijų taikymo atžvilgiu, kurie būtų aktualūs ir kituose kontekstuose“, – pridūrė jis.
Maskvos kėslai akivaizdūs, tačiau ši istorija parodys, kiek Lietuvos valdžios institucijos pasimokė iš praeities situacijų.
Pernai gruodį premjerė Ingrida Šimonytė net buvo prakalbusi apie galimą atsistatydinimą, kai sulaukė kritikos dėl to, kad JAV sankcijos nesustabdė baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.
Tąsyk iš pareigų buvo priverstas trauktis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, bet atsistatydinimo pareiškimus parašę užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai postus išsaugojo.
Briuselio signalą atnaujinti Kaliningrado tranzitą vidurvasarį valdžia bandė tyliai nuryti kaip karčią piliulę, kad nesugebėjo įtikinti transatlantinių sąjungininkų savo teisumu. Už uždarų durų Komisijai negailėta karčių žodžių, tačiau viešose kalbose nebuvo nei entuziazmo, nei viešos kritikos. Opozicija pasinaudojo proga inicijuoti interpeliaciją G.Landsbergiui, kuria gali prasidėti rudens politinis sezonas.
Ar trečias kartas bus sklandesnis? Atsakymas priklausys nuo to, kaip prie bendro stalo susitarti seksis valdančiajai koalicijai, atskiroms ministerijoms, „Lietuvos geležinkeliams“, centriniam bankui ir komerciniams bankams, muitinei ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
O susitarti reikės dėl veiksmingo sankcijų įgyvendinimo mechanizmo, nepažeidžiant nei Lietuvos interesų, nei europinių taisyklių, be bereikalingų ginčų šalies viduje ir su sąjungininkais.
