Dėl A.Landsbergienės vieno euro vertės sandorio grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT

LVŽS pranešime žiniasklaidai padarė prielaidą, jog minėtas sandoris esą neteisėtas.

„Kadangi sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.

Tuo tarpu FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A.Landsbergienės valdomos įmonės, į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį“, – rašoma valdančiosios partijos pranešime.

Jame paminėtas ir G.Landsbergis, kurio šeimos verslas, pasak LVŽS, „buvo apsaugotas nuo mokestinio tyrimo“.

„Seimo narių kreipimąsi inspiravo siekis gauti atsakymus į klausimus dėl A.Landsbergienės vieno euro vertės sandorio po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo buvo kreipiamasi į VMI, prieštaraujančiu Konstitucijai, taip apsaugodamas Gabrieliaus Landsbergio šeimą nuo mokestinio tyrimo, tačiau kartu atimdamas galimybę visuomenei išsklaidyti abejones ir sužinoti tikrąsias su konservatorių Landsbergių šeima susijusio sandorio aplinkybes“, – teigia LVŽS.

LVŽS atstovės Agnės Širinskienės vadovauta Seimo laikinoji tyrimo komisija (kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neteisėta) liudyti apie vieno euro vertės sandorį į posėdžius kvietė ir G.Landsbergį, ir A.Landsbergienę, tačiau jie neatvyko.

G.Landsbergis posėdyje tuomet teigė negalintis dalyvauti ir taip pat pranešė kreipęsis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, aiškindamas, kad „nedemokratiškai panaudojant parlamentines komisijas jų veikla prieš opozicinių partijų politikus nukreipiama vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos parlamento rinkimų kampanijoms“.

A.Landsbergienės įsteigtos Karalienės Mortos mokyklos komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė anksčiau nurodė, kad Seimo komisija siekia narstyti ir politizuoti sandorio detales tarp privačių verslo subjektų. Ji paminėjo, kad sandorio metu įsigytą projektą vysto „BaltCap Infrastructure Fund“.

„BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepulonis anksčiau teigė, kad valdantieji, kalbėdami apie vieno euro sandorį, skleidžia tik dalį tiesos.

Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund“ atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola.

„Labai gaila, bet komisijos narė (A.Širinskienė – 15min) viešai ir vėl pasako tik pusę tiesos, nutylėdama esminę informaciją. „BaltCap Infrastructure Fund“ už eurą įsigijo bendrovę, kuri valdo 1,25 mln. eurų (plius PVM) vertės sklypą ir kuri turi tokios pat vertės finansinių įsipareigojimų. Po sandorio „BaltCap Infrastructure Fund“ atiteko sklypas ir 1,4 mln. eurų skola.

Atrodytų, kad net ir ne finansininkui toks aritmetikos veiksmas turėtų būti įveikiamas. Ir jei Komisija iš to paties Registrų centro paprašytų tos įmonės balanso, tai įsitikintų, kad jos nuosavas kapitalas yra neigiamas“, – atsakyme išdėstė jis.