Aplinkos ministro įsakymas mažinant šernų populiaciją ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru iki kovo 1-osios medžiotojams Lietuvos miškuose suskaičiuoti šernus realus, bet netikslus. Patelės šernės jauniklius dažniausiai atsiveda kovą, todėl vasarį suskaičiavus šernus, kokios bus jų vados pavasarį, galima tik spėlioti. Lietuvoje užregistruotos 26 vietos, kur aptiktas afrikinis kiaulių maras.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Alytaus regiono miškuose, kur aptikti pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai, yra apie 1200 šernų. Alytaus rajono Sudvajų miške, pasak medžiotojų, dar pernai šernų gyveno apie 200, šiemet jų likę vos 50.
„Nieko baisaus nėra dėl to skaičiavimo, yra nustatyti būdai – vizualiniu būdu, kai yra matoma, galima vaikščiojant tikrinti. Geriausias stebėjimas yra prie jaukinimo vietų. Ir tie medžiotojai, kurie lankosi savo plotuose, tikrai nemato kriminalų“, – sako Alytaus medžiotojų klubo „Sudvaja“ prezidentas Arūnas Paršeliūnas.
Sėdėti nereikia, yra kameros. Jos visus duomenis persiunčia bet kuriuo paros metu į telefoną. Ir pagal nuotraukas arba filmavimo medžiagą viską matai – kiek atėjo, kada nuėjo, kada maitinosi“, – pasakoja Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius.
Aplinkos apsaugos ministras K.Trečiokas Panoramai patvirtino, kad jo įsakymas iki kovo pirmosios suskaičiuoti šernus bus peržiūrėtas ir greičiausiai terminas bus pratęstas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas kovojant su afrikiniu kiaulių maru – mokėti už šernų gaišenas – tokių aistrų nekelia. Iki metų pabaigos už kiekvieną rastą miške šernų gaišeną bus mokama po 30 eurų.
„Žmonių atsirado miške, mašinos stovi, pasiteiravau – ką jūs čia darot? Sako, ieškom gaišenų, kadangi pinigus moka. Tai nenuostabu, kad atsiras žmonių, ieškančių gaišenų“, – priduria A.Paršeliūnas.
Siekiant mažinti šernų populiaciją, išmokos buvo mokamos ir už šernų pateles. Alytaus regione tokių sumedžiota 19. Už vienmetes šernų pateles mokama 50 eurų, už vyresnes – 100 eurų.
