Prieš kelias savaites Seimą valdantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie sudaro galimybę politikams stabdyti jau vykdomas atliekų deginimo jėgainių statybas.
Pakeitimų esmė – draudžiama tokias jėgaines statyti arčiau nei 20 km nuo gyvenamųjų teritorijų. Šią nuostatą nuo pradžių kritikavo Seimo Teisės departamentas, mat Lietuvoje praktiškai nėra tiek nuo gyvenviečių nutolusių teritorijų.
Svarbiausia: LVŽS politikų parengtos ir priimtos pataisos galiotų atgal– dėl jau vykdomų statybų likimo galėtų apsispręsti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė; pats premjeras atvirai kritikuoja šiuos projektus.
Antradienį Seimo konservatorius Mykolas Majauskas pranešė subūręs Seimo narių iniciatyvinę grupę, kuri kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl šių valdančiųjų sprendimų.
„Kreipimesi akcentuojama, jog minėtas priimtas atliekų tvarkymo straipsnių pakeitimo įstatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, – rašoma M.Majausko pranešime spaudai. – Šiuo atveju, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai taikyti įstatymą atgal, vadovaujantis neapibrėžtu kriterijumi. Nustačius tokį teisinį reguliavimą pažeisti konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas.“
Opozicija taip pat teigia, esą „neįgyvendinus modernių atliekų deginimo jėgainių projektų, kaip pagrindinis atliekų tvarkymo būdas Lietuvoje ir toliau išlieka jų šalinimas sąvartynuose – pats taršiausias būdas, žalingas kiekvieno gyventojo sveikatai, daro neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, dirvožemiui, teršia orą.“
Taip pat Seimo opozicija savo pranešime akcentavo, kad sustabdžius jau vykdomus projektus Lietuva patirtų didelę finansinę ir reputacinę žalą, mat į atliekų deginimo jėgaines jau investuota šimtai milijonų eurų, gauta europinė parama.
„Priimtas sprendimas ne tik prieštarauja pamatiniams teisėkūros principams, bet ir kainuos valstybei šimtus milijonų eurų nuostolių, tuo pačiu nesudarys galimybių didmiesčiuose mažinti atliekų tvarkymo mokesčius ir šildymo kainas“, – rašo M.Majauskas.
Kreipimąsi pasirašė 31 Seimo narys: konservatoriai, liberalai, socialdemokratai ir buvęs premjeras, socdarbietis Algirdas Butkevičius, šiuo metu dirbantis valdančiojoje koalicijoje su LVŽS.
Bandys atsisakyti „20 km nuostatos“
Naujienų agentūra BNS pranešė, kad LVŽS politikai bandys atsisakyti savo nuostatos dėl 20 kilometrų atstumo nuo gyvenviečių – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika pirmadienį Seime įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo.
K.Mažeikos pataisa numato, kad nuo 2019 metų sausio atliekų deginimo elektrinės galėtų būti statomos laikantis įstatymų nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų.
Tačiau Seimą valdantys LVŽS politikai neplanuoja atsisakyti nuostatos, kad Atliekų įstatymo pataisos galiotų ir jau vykdomiems projektams.
15min prieš kelis mėnesius paskelbė žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams. Jo centre – minėtos atliekų deginimo jėgainės Vilniuje ir Kaune. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir kiti LVŽS politikai, kritikuojantys atliekų deginimo jėgaines, daugiausiai remiasi suinteresuotos verslo grupės „Danpower Baltic“ lobistų argumentais ir jų apmokėtomis studijomis.
