Į komisijos posėdį atvyko ir parlamentaro advokatas Saulius Juzukonis. Jis piktinosi, kad teisėsauga leido V.Gapšio pokalbių klausytis remdamasi įtarimais kyšininkavimu, nors jokių duomenų apie tai nebūta. O kai straipsnis buvo pakeistas, V.Gapšiui apie tai nebuvo pranešta.
Vėliau pasisakė pats V.Gapšys. Jis teigė, kad tai, jog Darbo partijos byla yra politinė, įrodo vien faktas, kad tyrimą dėl partijos buhalterinės veiklos atliko Valstybės saugumo departamentas (VSD). Esą ir perdavęs bylą prokurorams VSD toliau aktyviai joje dalyvavo.
„Sukčiavimas, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba", – tokius pirminius kaltinimus, kurių vėliau neliko, priminė V.Gapšys, klausdamas, kur jie dingo vėliau. Jis teigė įtariamuoju tapęs „Šilų paukštyno“ byloje.
2006 m. pavasarį V.Gapšys teigė buvęs pakviestas liudyti, bet ne specialiuoju liudytoju. Po to paprašyta leisti klausytis V.Gapšio pokalbių pusę metų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Iš kairės: Viktoras Uspaskichas, Vitalija Vonžutaitė, Vytautas Gapšys |
„Gegužės 22 d. jau galvojama, kad galiu padaryti sunkesnius nusikaltimus. O jei negalvojama, tai kodėl prašoma sankcijos. Jei galvojama, tai turėjau būti specialusis liudytojas“, – teigė V.Gapšys.
Pasak jo, per pusmetį jokios informacijos teisėsaugai nepavyko surinkti, tačiau jie, užuot nutraukę pasiklausymą, paprašė sankciją pratęsti dar trims mėnesiams.
„Tuo metu buvau įtariamas dėl tokio straipsnio, kuriam net negalima taikyti pasiklausymo“, – sakė jis. Be to, pasak politiko, „Šilų paukštyno“ byla jau buvo atskirta nuo Darbo partijos.
Pasak jo, klausytis jo pokalbių teisėsaugai reikėjo dėl to, kad tuo metu jis su į Rusiją išvykusiu V.Uspaskichu derino partinius reikalus, kas pakeis pirmininką jam išvykus.
„Štai dėl ko jie norėjo manęs klausytis“, – pabrėžė V.Gapšys.
Jis pabrėžė, kad nei vienas telefoninis jo pokalbis ir laiškas nėra įtraukti į bylą kaip įrodymai, nors jo klausyta beveik metus.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad VSD po šio tyrimo jo akyse ūgtelėjo lyginant su tuo laikotarpiu, kai jis dirbo departamente.
„Man aiškėja, kad VSD tyrė šnipinėjimo bylą“, – sakė jis.
Ieškojo degalinių nuolaidų kortelių
Paskui V.Gapšys pasakojo, kad teisėsauga jį pakvietė pokalbio ir pasiūlė susirasti advokatą.
„Jūs žinote, ką jaunam žmogui reiškia toks pasakymas. Širdis nusirita į kulnus“, – emocijų griebėsi V.Gapšys.
Jam klausimų kilo ir dėl to, kad VSD reikalaudamas atlikti kratą jo namuose teismo prašė leisti iš jo namų paimti „grynuosius pinigus, buhalterinius dokumentus, degalinių nuolaidų korteles, bankų korteles ir asmeninius užrašus“.
„Nuo kada VSD renka degalinių nuolaidų korteles?“ – teiravosi V.Gapšys, klausimą skirdamas anksčiau VSD dirbusiam parlamentarui konservatoriui Kęstučiui Masiuliui.
Nuo kada VSD renka degalinių nuolaidų korteles? – klausė V.Gapšys.
„7 val. 15 min. ryto – aš su triusikais, vaizdžiai tariant, užsimetu chalatą“, – leidžiasi į prisiminimus apie jo namuose vykdytą kratą V.Gapšys.
Jis teigia, kad VSD rado ir paėmė 600 litų su centais, išperkamosios nuomos kvitus už viryklę ir šaldytuvą, banko korteles, sąsiuvinį bei kompiuterį, nors jo kratos orderyje nurodyta nebuvo.
V.Gapšys teigė, kad Nijolė Steponavičiūtė iš pradžių tikino, kad jis jai jokių nurodymų neduodavo, o paskui, kai yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, jau teigia, kad V.Gapšys retkarčiais duodavo nurodymus, tikrindavo, kur išnaudojami už „juodus“ pinigus pirkti degalai.
Prokuroras Saulius Verseckas patikino, kad per kratą degalinių kortelių reikėjo dėl to, kad degalai buvo perkami iš „juodų“ pinigų, o už jų panaudojimą pasirašinėjo V.Gapšys.
Jis pripažino, kad V.Gapšys byloje nėra pats pagrindinis ir negriežė pirmuoju smuiku, tačiau vėliau rasta ir jo nusikalstamos veiklos įrodymų.
„Pagrindinis asmuo buvo V.Vonžutaitė, tačiau kitas žmogus, kuris galėjo paimti pinigus, duoti nurodymus N.Steponavičiūtei buvo V.Gapšys“, – pažymėjo prokuroras.
Užsakė telefonus visai partijai
V.Gapšys aiškino, kad kiekvienam Seimo nariui, kuris rinkimų kampanijos tikslais kalbėjosi darbiniu Seimo telefonu, teisėsauga gali prikišti piktnaudžiavimą tarnyba, nes visos telefonų sąskaitos turi būti įskaitytos į partijų išlaidas rinkimams.
Tačiau S.Verseckas sako, kad tokie V.Gapšio gąsdinimai yra nepagrįsti. Pasak jo, fizinio asmens V.Gapšio vardu internetas ir telefoninis ryšys buvo įvestas visose Darbo partijos būstinėse ir sąskaitos apmokamos jo vardu.
Sąskaitos siekė 40 tūkst. litų per metus. „Prokurorai netiki ta versija, kad jam reikėjo 40 telefonų visoje Lietuvoje ir jais jis sugebėjo prašnekėti tūkstančius per mėnesį“, – sakė S.Verseckas.
V.Gapšys teigė, kad sąskaitos už telefonus buvo siunčiamos Darbo partijos būstinės adresu Vilniuje ir patekdavo buhalterijai, o ką su jomis darydavo buhalterės, jis esą nežinąs. „Prie ko čia V.Gapšys?“ – klausė parlamentaras.
Be to, jis stebėjosi, kaip galima nusukti mokesčius susimokant už telefoną.
„Čia jokių mokesčių, kuriuos galima nuslėpti, nėra. PVM sumokėtas“, – ironizavo jis.
Jis pažymėjo, kad į Darbo partijos bylą jis, neturint jokių rimtų įrodymų, buvo įtrauktas tik dėl aktyvios politinės veiklos.
„Aš keliauju į teismą su visa istorija. Mano byla nėra atskirta. Kalba yra apie grupę. Aš keliauju į teismą su visa žiniasklaida. Su jos spaudimu. (...) Ar noriu apsiginti teisme? Noriu. Ar galiu, kai pats teismas netenka kantrybės? Kai yra milžiniškas spaudimas, kai dėl bylos yra pasisakę visi valstybės vadovai nuo Vytauto Landsbergio iki Dalios Grybauskaitės?“ – retorinių klausimų tiradą komisijai pažėrė V.Gapšys.
Jis teigė, kad norėtų savo bylą atskirti nuo Darbo partijos bylos ir į teismus vaikščioti vienas be kamerų.
„Jei į teismus nevaikščios V.Uspaskichas, ji neteks bent pusės savo įdomumo, o procesas taptų ramesnis“, – pareiškė jis.
Išleido į keliones
Konservatorius K.Masiulis atkreipė dėmesį, kad bylos duomenimis „nereikšmingu savanorių koordinatoriumi“ prisistatantis V.Gapšys buvo pakankamai svarbus, kad partija finansuotų jo „komandiruotes“ už 6 tūkst. litų į Kiprą, į Ispaniją, į Briuselį dviem dienoms už 1 tūkst. eurų.
„Net už kavą ten jam apmokama“, – piktinosi K.Masiulis.
Pateikė schemą
Trečiadienį komisija daugiau nei penkias valandas klausėsi V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės pasakojimų.
Primename, kad S.Verseckas parlamentarams pirmadienio komisijos posėdyje pareiškė, kad Darbo partijos byla jokiu būdu nėra politinė ir pateikė Darbo partijos juodosios buhalterijos vykdymo schemą, kurioje pademonstruota, kaip judėjo Darbo partijos finansai.
 |
| 15min.lt nuotr./S.Verseckas parlamentarams pateikė Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ vykdymo schemą, kurioje pademonstruota, kaip judėjo Darbo partijos finansai. |
Komisija, išklausiusi prokurorus, parlamentarus, kurių neliečiamybę prašoma naikinti, turi pateikti Seimui rezoliucijos projektą, ar tenkinti tokį generalinio prokuroro prašymą.
Tyrimą atlikti ji įpareigota iki gruodžio 21 dienos. Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis anksčiau yra teigęs, kad komisija darbą baigs greičiau nei numatyta.
Primename, kad Generalinė prokuratūra prašo Seimo panaikinti trijų Darbo partijos parlamentarų teisinę neliečiamybę, nes jie yra kaltinamieji vadinamoje juodosios buhalterijos byloje.
Prokuratūros duomenimis, V.Uspaskichas, V.Gapšys ir V.Vonžutaitė eidami vadovaujamas pareigas Darbo partijoje nuo 2004 iki 2006 metų Vilniuje organizavo apgaulingą Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to valstybei, prokurorų skaičiavimu, buvo padaryta daugiau nei 6 mln. litų žala.
