Rašoma, kad 2014 m. daugiausiai tyrimų – 88 (arba 35 proc.) – atlikta dėl galimos lyties diskriminacijos. Vyrai dėl visų diskriminacijos pagrindų pateikė 59 proc. skundų (moterys 41 proc.). Ši tendencija buvo pastebima ir 2000, 2009, 2011, 2012, 2013 ir 2014 metais.
Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – LGKT) nagrinėjo 279 diskriminacijos atvejus: buvo pateikti 202 skundai bei atlikti 77 tyrimai savo iniciatyva.
2014 m. dar atlikti 63 tyrimai (25 proc.) dėl socialinės padėties, 30 (12 proc.) dėl amžiaus, 25 (10 proc.) dėl negalios, 18 (7 proc.) dėl religijos ir įsitikinimų, 8 (3 proc.) dėl tautybės, 7 (3 proc.) dėl kalbos, 5 (2 proc.) dėl seksualinės orientacijos, 3 (1 proc.) dėl įsitikinimų ir pažiūrų, 2 (1 proc.) dėl etninės priklausomybės.
Palyginimui, Tarnybos duomenimis, 2013 metais padaugėjo skundų dėl lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos ir įsitikinimų, sumažėjo socialinės padėties ir negalios diskriminacijos atvejų. Dėl tautybės bei etninės priklausomybės 2014 bei 2013 m. gauta po lygiai skundų.
2014 metais pastebima ir tai, kad į tarnybą dažniausiai kreipiasi Vilniaus regiono gyventojai – jie pateikė 60 proc. skundų. Kauno regiono gyventojai pateikė 17 proc. visų skundų, Klaipėdos – 8 proc., Šiaulių – 3 proc., Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Utenos – po 2 proc., iš Telšių gautas 1 proc. skundų.
Dažniausiai dėl galimų pažeidimų buvo skųstos valdžios ir valdymo institucijos (42 proc. tyrimų), dėl galimos diskriminacijos darbo santykių srityje atlikta 38 proc. tyrimų, 16 proc. tyrimų vykdyta dėl prekių ir paslaugų, 4 proc. – dėl švietimo įstaigų veiklos, dar 2 – dėl narystės įvairiose organizacijose.
