A.Andruškai atstovaujantis advokatas Michaelas O’Donnellas teigia, kad prisiekusiųjų priimtas nuosprendis A.Andušką dukart įkalinti iki gyvos galvos skundžiamas, nes teismui buvo pateikti abejotini jo ginamojo kaltės įrodymai.
Pats A.Andruška neigė įvykdęs nusikaltimą. Nebuvo įvardytas joks motyvas A.Andruškai žudyti moterį ir vaiką.
Įrodymais abejojo ir kitas advokatas
Kaltinamojo advokatas Brendanas Grehanas tais pačiais argumentais rėmėsi baigiamojoje kalboje. Jo teigimu, prokurorė Isobela Kennedy neparuošė bylos tinkamai, o pareigūnų surinkti įrodymai – labai skysti ir pritempti.
Savo ruožtu prokurorė prisiekusiųjų priimant sprendimą prašė atsižvelgti į penkis dalykus. Ji pabrėžė, kad nusikaltimo vietoje rastas J.Lubienės krauju suteptas A.Andruškos piršto antspaudas ir tokių batų, kokius turėjo A.Andruška, pėdsakas. Be to, jo DNR pėdsakai aptikti ant nužudytos mergaitės marškinėlių. Taip pat prokurorė siūlė įsiklausyti į A.Andruškos pasisakymus per apklausas ir abejotiną jo alibi.Advokatas tikino, kad kruviną piršto antspaudą policija galėjo sufabrikuoti, nes tyrė ne visus antspaudus, o tik dalį ir tik vienas antspaudas dalinai sutapo su A.Andruškos. Su batų dydžiu pareigūnai taip pat apsirikę – A.Anduška dėvi 45-46 dydžio batus, o ne 44-ojo, kokių pėdsakai palikti nusikaltimo vietoje.
Nužudytos pasibaisėtinai žiauriai
J.Lubienė ir jos aštuonerių metų dukra savo namuose Kilorgline, Kerio grafystėje, rastos žiauriai subadytos pernai birželį. Išvis aukoms durta 72 kartus.
Namuose telkšojo kraujo balos, o jose buvo pilna išskirtinės formos pėdsakų. Prie šeimininkės tebebudėjo šuo.
Atidžiai apžiūrėję namą pareigūnai nesurado jokių įsilaužimo požymių. Nenustatyta, kad iš namo būtų kas nors pavogta.
A.Andruška į policiją duoti DNR pavyzdžių kartu su bičiuliais pernai birželį atėjo pats. Netrukus jam buvo pateikti įtarimai dėl žmogžudystės.