2020 05 12

Dėl dvimečių vaikų namuose likę tėvai pikti: išmokų arba negauna, arba gavę „per klaidą“ turi grąžinti

Jei auginate vaiką, kuris iki karantino lankė ugdymo įstaigą, turite teisę į nedarbingumo pažymėjimą bei ligos išmoką. Tačiau jei jūsų mažyliui nėra nė dvejų, iki tol jį prižiūrėjo auklė ar uošvė, pateksite į situaciją, dėl kurios būsite priversti likti be pajamų, pažeidinėti karantino taisykles ar meluoti valstybei. Būta ir atvejų, kai „Sodra“ išmoką skyrė, tačiau netrukus pareikalavo pinigus grąžinti.
Vaiko pinigai
Vaiko pinigai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Į 15min žurnalistę kreipėsi Garliavoje gyvenantis Kornelijus (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi – aut. past.). Tiek jis, tiek žmona dirba ir savose darbovietėse užima vadovaujančias pareigas. Šeima augina tris vaikus, kurių vienas – nė dvejų metukų neturinti dukrelė. Dėl jos, iki karantino prižiūrėtos privačios auklės, Kornelijus liko namuose, kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Šis jam buvo išduotas, vyras tikėjosi, kaip ir daugelis pandemijos metu vaikus namuose prižiūrinčių tėvų, gauti ligos išmoką, tačiau praėjus kelioms savaitėms sužinojo, kad jos jam niekas neskirs. Priežastis – metų ir 11 mėnesių amžiaus mažylė iki karantino paskelbimo nelankė ugdymo įstaigos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaiko pinigai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vaiko pinigai

„Taip keletą savaičių, to nežinodamas, pabuvau savotiškose „neapmokamose atostogose“. Už tą laikotarpį negavau jokių pajamų. Nedarbingumas ir toliau būtų automatiškai tęsiamas, niekas nepranešė, kad išmoka man nebus skirta, kol pats nesuabejojau, kai kiti tėveliai gavo išmoką, o aš – ne“, – savotiška diskriminacija stebėjosi Kornelijus.

Jis pasidalijo ir „Sodros“ Kauno skyriaus atsiųstu sprendimu neskirti ligos išmokos. Jame teigiama, kad Kornelijus neturi teisės gauti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo balandžio 1 iki balandžio 10 dienos, nes ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai mokama dėl atsiradusios būtinybės prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną.

„Sodra“ sprendime rašo nustačiusi, kad Kornelijaus dukra nelanko priešmokyklinės, ikimokyklinės ugdymo įstaigos, todėl elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu COVID-19 ligos plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo 4 punktą.

Niekas nepranešė, kad nemokės

Kaip pasakoja garliaviškis, pirmuosius dukros gyvenimo metus vaiko priežiūros atostogų išmoka buvo mokama jo žmonai, mergaitės mamai. Po metų moteris nusprendė grįžti į darbą, tad dėl tolesnės išmokos mokėjimo – iki vaikui sukaks dveji (šių metų birželį), kreipėsi Kornelijus. Pastaruoju metu dukrą savuose namuose prižiūrėjo pagal individualios veiklos pažymą vaikų priežiūrą dienos metu Kaune teikianti Eglė Beržinskienė ir jos vyras Regimantas Beržinskas. Valstybinis darželis mažylei buvo paskirtas tik nuo šių metų rugsėjo.

Prasidėjus karantinui, privati auklė savo veiklą sustabdė, uošviams ar tėvams mažylę palikti taip pat draudė ir tebedraudžia karantino taisyklės, tad Kornelijui ir jo žmonai teko apsispręsti, kuris kreipsis dėl nedarbingumo pažymėjimo ir liks namuose su mažamete dukra.

123RF.com nuotr./Vaikas žaidžia namuose
123RF.com nuotr./Vaikas žaidžia namuose

„Kovo pabaigoje nusprendžiau namie su mažyle pasilikti aš. Tas karantininis nedarbingumo pažymėjimas man buvo išduotas nuo balandžio 1 iki 14 dienos. Vėliau pratęstas iki balandžio 17 dienos. Tuomet kai kuriems tėvams, mano draugams, „Sodra“ patvirtino nedarbingumo pažymėjimus ir pervedė ligos išmokas (65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ – aut. past.), tačiau man tai padaryti delsė. Praėjo ir balandžio 21 diena.

Paskambinau į „Sodrą“, pradėjau domėtis, kodėl nesulaukiu jokio atsako dėl ligos išmokos. Pasakė laukti. Pakalbinau „Sodros“ konsultantę, kuri sprendė mano „bylos“ likimą. Kalbėjome telefonu. Paaiškėjo, kad neturiu teisės gauti išmokos, nes mano dukrelė nelanko ugdymo įstaigos. Paaiškinau, kad mano vaikas neturėjo net galimybės jos lankyti: yra dar maža ir darželis paskirtas nuo rugsėjo. Juk yra nemažai tėvų, kurių vaikai nelanko darželio, nes juose vietų nėra“, – istoriją tęsė Kornelijus.

Jis apskundė „Sodros“ sprendimą ir balandžio 17 dieną, nutraukęs nedarbingumo pažymėjimą, grįžo į darbą. Mažylę šiuo metu prižiūri tai Kornelijaus ar jo žmonos tėvai, tai vyresnieji – 15-metis ir 18-metis, sūnūs, tačiau jiems dienos metu juk taip pat reikia mokytis.

Aš neprašau pašalpos, aš prašau savo pinigų, kurie man priklauso.

„Man yra pikta. Tie, kurie auginame vaikus iki dvejų metų, esame palikti nežinomybėje. Net ne pinigų čia esminis klausimas. Skambina „Sodros“ darbuotoja, aiškina, kad žmogiškai mane supranta, esu teisus, bet įstatymas kalba ką kitą. Tad jeigu yra įstatymo spraga, reikia ją spręsti. Galėjau toliau sau sėdėti nedarbingume ir negauti jokių pajamų. Gerai, kad uždariau jį anksčiau. Juk nesu koks „šešėlio“ kūrėjas, esu Lietuvos patriotas, daugiavaikis tėvas, moku mokesčius, o dabar „Sodra“ man atsuko savo minkštąją dalį. Spjovė į mane. Aš neprašau pašalpos, aš prašau savo pinigų, kurie man priklauso.

Iš „Sodros“ darbuotojų net išgirdau priekaištą, tiesa, žodžiu, nes raštu neatrašinėja, kad ko čia noriu, jei gaunu vaiko priežiūros atostogų išmoką. Bet ji juk priklauso mums, nesvarbu, karantinas ar ne. Tai kitas krepšelis, kiti procentai“, – stebėjosi Kornelijus.

Garliaviškis įvardijo ir keletą kitų kuriozinių istorijų, su kuriomis susidūrė pažįstami mažų vaikų tėvai, iki karantino savo atžalų priežiūrą taip pat dienomis perleidę privačiai auklei. Anot jo, būta ir tokių, kurie gavo „Sodros“ išmokas, tačiau vėliau sulaukė raginimo jas grąžinti, nes neva įvyko klaida.

„Kaip supratau, reikėjo man pačiam „susirgti“ ir taip gauti nedarbingumo pažymėjimą. Arba reikėjo „sirgti“ vaikui. Tuomet būčiau „pašalpinis“ ir man būtų gėda viešinti istoriją. Bet šiandien aš pasielgiau, kaip liepė valstybė: likti namie, pasiimti vaiko priežiūros nedarbingumą. Likau... “, – nutęsė Kornelijus.

Auklė: „Tai didžiulė neteisybė“

15min pakalbino ir Kornelijaus dukrą prižiūrėjusią Eglę Beržinskienę. Moteris patvirtino su vyru vykdanti vaikų priežiūros dienos metu paslaugą – prižiūrėdavę po 5 vaikučius. Neseniai ji teigia sulaukusi „Sodros“ laiško su prašymu pateikti prižiūrėtų vaikų sąrašą. E.Beržinskienė baiminasi, kad pateikus jį, tėveliai neteks išmokų.

„Neturime ugdymo įstaigos statuso. Bandome dabar jį įgyti – tvarkome dokumentus dėl mažosios bendrijos steigimo, įsirenginėjame naujas patalpas. Auklėms karantino metu nebuvo oficialiai uždrausta teikti paslaugas, būta tik rekomendacijų, tačiau nusprendėme nerizikuoti ir veiklą dėl saugumo sustabdėme. Nustebino žinia, kad valstybė diferencijuoja vaikus: tų, kurie lankė valstybinį darželį, tėvai gaus išmoką, o tų, kuriuos prižiūrėjo auklė ar dienos centro darbuotojas – ne. Tokie vaikai nėra ugdomi? Ore jie sklando? Pikta pasidarė tiek mums, tiek vaikučių tėvams. Didžiulė neteisybė“, – 15min teigė E.Beržinskienė.

Tiek ji, tiek jos vyras taip pat negali gauti tokios ligos išmokos dėl vaiko priežiūros, nes vykdo individualią veiklą. Vyras kreipėsi dėl subsidijos „individualininkams“ mokėjimo, sulaukė pinigų už keleto savaičių laikotarpį (iki balandžio 1 d.), taip pat Beržinskai gavo išmokas už auginamus du savus vaikus – apie 120 eurų, ir tai yra visos pajamos, kurias šeima sugebėjo sugeneruoti karantino metu.

„Pagrindinės mūsų pajamos – tėvelių parama. Seneliai dabar geriausiai gyvena“, – nusijuokė pašnekovė.

123RF.com nuotr./Auklė prižiūri mergaitę
123RF.com nuotr./Auklė prižiūri mergaitę

Tėvai, kurių vaikus prižiūrėjo, anot jos, pakliuvo į skirtingas situacijas. Vieni neturi reikiamo darbo stažo, kad gautų išmoką, kiti negauna nedarbingumo pažymėjimo, trečių „Sodra“ paprašė atsiųsti ugdymo įstaigos kodą, o nusiųstas individualios veiklos pažymėjimo kodas galiausiai netiko.

„Būta ir tokių, kurie sulaukė išmokos, bet vėliau liepė jiems ją grąžinti. Keista. Mūsų buhalterė skambino „Sodrai“, prašė nurodyti dokumentą, kuriame rašoma, kad žmogus, kurio vaiką prižiūri auklė, negali gauti išmokos. Nenurodė. Po mėnesio gauname laišką, kad toks straipsnis atsirado. Neva tėvai, kurių vaikus prižiūrėjo auklės, neturi teisės gauti išmokos, nors jau yra tas išmokas gavę. Jausmas toks, kad „Sodra“ gavusi kažkokį „įsakymą“ iš aukščiau, pvz., nemokėti vaikų, neturinčių dvejų metų, tėvams išmokų. Bando išsisukti iš situacijos.

Bet juk valstybė pati nesuteikia visiems valstybinių darželių, dėl to ir kuriami dienos centrai, studijos, privatūs darželiai. Yra tėvų, kurių vaikams 5-eri, bet jie vis dar negauna vietos darželyje. Rajonuose iš viso didžiulė problema. Ką daryti tokiu atveju, kai valstybė vaikais nepasirūpina? O kai žmonės, kaip mes, bandome dirbti už valstybę, vėl blogai“, – chaosą perteikė E.Beržinskienė.

Paklausta, kada žada atnaujinti veiklą, ji atsakė to negalinti pasakyti. Norinčių palikti priežiūrai vaikus yra jau ir dabar.

Prieš Velykas išmokėjo, po Velykų liepė grąžinti

Prienų rajone gyvenanti Diana yra ta Kornelijaus ir E.Beržinskienės minėta mama, kuri gavo iš „Sodros“ ligos išmoką, tačiau vėliau buvo paprašyta ją grąžinti. Dianos sūnui – dveji, nuo ateinančio rugsėjo jis turėjo pradėti lankyti darželį, o iki tol vaikas buvo perduotas į privačios auklės rankas. E.Beržinskienę ji atrado šių metų kovą, prieš pat karantiną. Privačios auklės buhalterė informavo neradusi jokio įstatymo, kad Diana negalinti gauti nedarbingumo pažymėjimo.

„Nedarbingumą pasiėmiau nuo kovo 16 dienos. Po savaitės parašiau prašymą „Sodrai“. Balandį patvirtino, kad prašymas priimtas, išmoka paskaičiuota. Iki Velykų pinigus išmokėjo. Po Velykų skambina „Sodros“ darbuotoja, aiškina, kad yra nutarimas, kažkoks rekomendacinis laiškas iš fondo, grąžinti sumokėtas išmokas. Supratau, kad tas „nutarimas“ lietė tik vaikus iki dvejų metų, o jei vaikui dveji, niekas, išmokėdamas išmokas, nesigilino, lankė jis valdišką ugdymo įstaigą ar ne.

Kieno tai buvo neapsižiūrėjimas, kad išmokėjo tuos pinigus? Gydytojos? „Sodros“? Suprantu, kad visiems dabar sudėtingas metas, bet po mėnesio jie tik apsižiūrėjo ir pamatė klaidą? Ir dabar grąžinkit, nes neapsižiūrėjome? Įstatymai atgal jau galioja? Čia net ne klaida, manau. Esu odontologė, moku valstybei mokesčius, o ji karantino metu negali apmokėti biuletenio? Kas belieka? Imti prastovą darbe? Apgaudinėti valstybę? Kelias valandas per savaitę šiuo metu dirbu, tai prastovos išmoka būtų centai. Susitvarkiau nedarbingumą „ant“ antrojo savo vaiko – 9-mečio sūnaus, kuris jau lankė ugdymo įstaigą. Iš „Sodros“ tyla, nežinau, ar naują jiems prašymą reikia rašyti dėl tos išmokos“, – begalę klausimų kėlė Diana.

123RF.com nuotr./Mama su vaiku
123RF.com nuotr./Mama su vaiku

Ji parašė paaiškinamąjį laišką „Sodrai“ ir išmokėtų pinigų grąžinti nesiruošia. Balandžio 28 dieną paaiškinimas buvo priimtas. Iki šiol jokių žinių iš „Sodros“ ji nesulaukė.

„Jei „Sodra“ būtų iškart pasakiusi, kad nepriklauso man ta išmoka už dvejų metų sūnų, būtume su vyru sėdę ir kitaip išlaidas ir pajamas dėlioję, o dabar patvirtino, gavome, tai ko jie nori? Iš viso išmokėjo apie 750 eurų. Tai kaip čia išeina, už 9-metį sūnų galiu gauti ligos išmoką, o už dvejų metų vaiką jau nebe? Galėjo iškart pasakyti, nepriklauso už dvejų metų vaiką, parašykite prašymą kito vaiko vardu. Kai jie nori, mato viską, kai nenori, užsimerkę nemato nieko“, – stebėjosi moteris.

Išmokos laukė mėnesį

Nuomonę 15min dėl šios situacijos išsakė ir dar viena kaunietė, kurios dvejų metų vaiką prižiūrėjo E.Beržinskienė. Pasak Birutės (vardas pakeistas), tai, kad ligos išmoka nepriklauso, ji sužinojusi tik po mėnesio nedarbingumo.

Moteris sulaukė iš „Sodros“ laiško, kuriame prašoma patvirtinti, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą. Birutė nusiuntė E.Beržinskienės padiktuotą kodą, tačiau jis netiko – „Sodra“ pranešė, kad išmoka Birutei nepriklauso, nes vaikas nebuvo ugdomas pagal mokyklinio ugdymo programą.

„Visą mėnesį galvojau, kad priklauso mums ligos išmoka. Štai taip tėvai mėnesį gyvena nežinioje. Taigi nuo kovo 16 iki balandžio 24 dienos, kuomet „Sodra“ priėmė galutinį sprendimą, mano pajamos siekia nulį eurų. Tris kartus skundėme sprendimą. Man būtų buvę geriau tą mėnesį būti prastovoje, dabar likau be nieko. Kokia išeitis? Meluoti, kad vaikas serga ar tu sergi“, – tikino Birutė.

Viešai pasipiktino ir Kauno mero patarėjo žmona

Antradienio popietę Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjo Simono Kairio žmona Deimantė Kairienė savo feisbuko paskyroje pasidalijo asmenine istorija, itin panašia į tas, kurias pasakoja mažamečių tėvai šioje publikacijoje. Moteris prisipažino besijaučianti kalta, nors nieko blogo nepadarė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Deimantė ir Simonas Kairiai su dukrele
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Deimantė ir Simonas Kairiai su dukrele

„Džiaugėmės dukrai radę privatų darželį, šalia namų, nedidelė grupė, įkandama kaina. Valstybinio darželio nesame gavę. Jautėme, kaip vaikas tobulėja dienomis. Ir atriedėjo, atidundėjo jo didenybė KARANTINAS.

Sakom, ačiū Dievui, dukra lankė darželį prieš karantiną, nes tėvai buvo skatinami imti biuletenį, kol vaikas namie karantino metu. „Sodra“ sugebėjo išstenėti pirmą išmoką. O toliau, laukiam, laukiam, laukiam pusantro mėnesio ir nieko. Jokių mano uždirbtų pinigų nė kvapo...

Tada tardomasis skambutis iš „Sodros“ su pluoštu klausimų. Kodėl vaikui nebuvo 2 metų, kai lankė darželį, o kas čia per darželis, atsiųskit sutartį ir t.t. Mūsų darželis – šeimos vaikų darželis, ale dienos centras, ar kaip jį ten traktuoja. Nusiuntėm sutartį, kurioje aiškiai surašyta apie ugdymo programos įgyvendinimą ir pan. Sutartis su fiziniu asmeniu pagal individualią veiklą. Tai, pasirodo, „Sodra“ nepripažįsta šio darželio, kaip darželio!

Panašiai, kaip apsikirpimu negalėtumėt vadinti to, kas atlikta kirpykloje, kur kirpėjos dirba su verslo liudijimu. Dar daugiau, susisiekus su „Sodros“ specialiste sužinom, kad ir daktarai tikrinami dėl biuletenio mūsų klinikoj. O viršūnė – specialistė pripažino pokalbio metu, kad taip, valstybė ieško, kaip mums NEMOKĖT pinigų. Taip, VALSTYBĖ. Kuriai mokami mokesčiai, kuriai tokie nepripažįstami darželiai sprendžia krūvą problemų savo piliečiams.

Jokiose atmintinėse, Vyriausybės, Soc. ministerijos pranešimuose jokių žvaigždučių, jokių įspėjimų. Net nė į galvą, kad valstybė šitaip pasielgs. Tuo labiau, kad per tą laiką vaikas sirgo, tai kita biuletenio priežastis galėjo būt suforminta. Galų gale – galėjau būt prastovose su dalimi atlyginimo. O dabar valstybė laiko mane kažkuo ir palieka mane ant ledo. Tai kaip ten su tuo krizės suvaldymo planu?!“, – savo įraše stebėjosi D.Kairienė.

15min žurnalistei Deimantė atskleidė vis dar laukianti oficialaus „Sodros“ sprendimo. Tiesa, viena šios įstaigos specialistė jai patikinusi, kad analogiškoje situacijoje kita moteris sulaukė neigiamo sprendimo dėl išmokos, tad tikėtis kažko kito nevertėtų.

„Mano atveju vyksta tyrimas – „Sodros“ gydytojai tikrina mano kliniką, kurioje buvo išduotas nedarbingumas. Nesuprantu, kam?! Juk pandemija, nors vaikas ir pandemijos metu sirgo. Tyrimas truks iki gegužės 21 dienos. Kitaip tariant, tempia laiką tyrimais. Gali būti, kad prašys grąžinti išmoką už tas 2 savaites kovo mėnesį. Nenustebčiau. Absurdiška situacija. Man nebūtų buvę problemų būti prastovoje, jeigu būčiau žinojusi, kad čia tiek kovoti reiks“, – piktinosi D.Kairienė.

SADM: auklė toliau galėjo prižiūrėti

Komentarą dėl į tokias situacijas pakliuvusių mažamečių tėvų 15min pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė. Pasak jos, ugdymo įstaigoms užvėrus duris dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darželinukų, priešmokyklinukų, pradinukų ir mokyklą lankančių asmenų su negalia iki 21 metų tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai ir seneliai (jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems darbe nėra paskelbta prastova) galėjo kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo vaiko priežiūrai. Ugdymo įstaigų veikla ekstremalios situacijos ir karantino buvo stabdoma, nes jose ypač didelė rizika koronavirusui plisti.

„Auklių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą vaiko priežiūrai, veikla karantino metu uždrausta nebuvo, todėl vaiką prižiūrėti ir toliau galėjo tėvų pasirinkta auklė. Tėvai taip pat galėjo tartis su darbdaviais ir dirbti nuotoliniu būdu, pasiimti atostogas arba pasitelkti giminaičių pagalbą“, – paaiškino E.Banienė.

Auklių veikla karantino metu uždrausta nebuvo.

Komentarą pateikė ir „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius. Jis paaiškino, dėl asmens duomenų apsaugos negalintis komentuoti konkrečių atvejų, tačiau patikino, kad „Sodra“ visuomet sprendimą skirti ligos išmoką priima atsakingai įvertinusi, ar žmogus turi teisę ją gauti.

„Gydytojai karantino laikotarpiu turėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimus tik darželinukų, priešmokyklinukų, pradinukų ar asmenų su negalia iki 21 metų tėvams. Kreipiantis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo vaikui, asmeniui su negalia prižiūrėti, prižiūrimo asmens medicinos dokumentuose turi būti nurodytos minėtiems asmenims pateiktos priežiūros rekomendacijos, režimas, išduoto elektroninio pažymėjimo serija ir numeris, prižiūrimo asmens arba vaiko duomenys ir švietimo įstaigos pavadinimas.

Vis dėlto, dėl šiuo laikotarpiu pasitaiko atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tėvams, kurie neturėjo pagrindo kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo vaiko priežiūrai. Taikant rizikos valdymo priemones ir papildomai atlikus vertinimą, „Sodra“ gali nustatyti, kad ligos išmoka gyventojui buvo paskirta nepagrįstai. Tuomet asmuo gauna oficialų pranešimą apie priimtą sprendimą dėl permokos nustatymo. Telefoninis pokalbis nėra oficialus pranešimas – „Sodra“ siekia bendradarbiauti su išmokų gavėjais ir juos informuoti apie susiklosčiusią situaciją bei galimus sprendimus“, – paaiškino „Sodros“ atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis