Sako, kad valstybės parama nesuderinta su EK
Pirmadienį spaudos konferencijos metu kreipimąsi į EK pristatė Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus ir EK inicijuotos bylos pareiškėjams atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas.
„Dabartinis Seimo skiriamas finansavimas Lietuvos radijui ir televizijai neatitinka griežtų Europos Komisijos nustatytų reikalavimų valstybės pagalbai. Todėl buvo išsiųstas skundas, kuriuo siekiama aiškumo, bendrų visiems priimtinų taisyklių ir sąžiningos konkurencijos ir taip siauroj, seklioj žiniasklaidos rinkoje“, – teigė A.Marcinkus.
Skundas, pasak jo, nereiškia, kad skundo autoriai siekia pakeisti visuomeninio transliuotojo finansavimo principą, tai yra tai, kad LRT finansuojama automatiškai iš valstybės biudžeto, mokesčių mokėtojų lėšomis.
„Tiesiog turi būti aiškumas ir jis turi būti suderintas su Europos Komisija, ir tik tuomet jis gali būti teisėtas“, – aiškino A.Marcinkus.
K.Kačerauskas teigė, kad galimai neteisėta pagalba LRT buvo skiriama nuo 2015 metų, o neteisėtos valstybės pagalbos suma, pasak jo, sudaro 227 mln. eurų.
Šią valstybės pagalbą, išimtinai dėl techninės priežasties, būtina sugrąžinti į valstybės biudžetą.
„Tas finansavimas, kuris numatytas LRT nuo 2015 metų, atitinka visus valstybės pagalbos požymius. Atitinkamai jis yra leidžiamas tik gavus atskirą Europos Komisijos leidimą. Tokio leidimo nebuvo gauta. Tai reiškia, kad šią valstybės pagalbą, išimtinai dėl techninės priežasties, būtina sugrąžinti į valstybės biudžetą“, – teigė K.Kačerauskas.
A.Marcinkus antrino K.Kačerauskui teigdamas, kad lėšos iš LRT turi būti išieškotos. Tiesa, tai – ne vienintelis pareiškėjų tikslas.
Tikina, kad iškreipiama rinka
„Mūsų tikslas nėra siekis tik susigrąžinti valstybei šituos neteisėtai skirtus pinigus. Mes norime, kad atsirastų tam tikras balansas tarp visuomeninio transliuotojo ir nepriklausomos žiniasklaidos“, – kalbėjo portalų atstovas.
Dabartinis visuomeninio transliuotojo modelis, jo teigimu, turi trūkumų – esą misija nėra pakankamai apibrėžta, jos išpildymas – subjektyvus, o kaip ta misija vykdoma, prižiūri LRT taryba, kuri, K.Kačerausko teigimu, veikia „akivaizdžioje intereso konfliktų situacijoje“.
„LRT taryba yra vienas iš dviejų valdymo organo narių. Ir LRT taryba yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakinga už LRT finansinius ir veiklos rezultatus. Kitaip tariant, jos tikslas ir interesas siejamas su tuo, kad augtų LRT reitingai, būtų gera finansinė sveikata ir panašūs dalykai, – aiškino advokatas.
– Ji vienu metu galbūt turėtų priimti sprendimą, kad kažkas tikrai nėra tos misijos ribose, bet jeigu tai pakels žiūrimumą, gal pagerins veiklos rezultatus, jos sprendimas veikiamas interesų konflikto situacijoje.“
K.Kačerauskas pažymėjo, jog dabar LRT veiklą apibrėžiančiame įstatyme „nėra nei pavedimo, nei įpareigojimo vystyti interneto žiniasklaidos portalą“, tačiau LRT valstybės lėšas tam esą nukreipia.
„Netgi egzistuojanti kontrolės sistema, kuri aiškiai veikiama interesų konflikto, ji nesukontroliavo šitos dalies – kad nebūtų einama ten, kur išeinama už misijos ribų“, – dėstė advokatas.
Lietuva, skirdama finansavimą LRT, jo teigimu, neužtikrino, kad visuomeninio transliuotojo internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu.
Kodėl pareiškėjai į EK kreipiasi tik dabar, nors neteisėta valstybės parama, pasak jų, egzistavo nuo 2015-ųjų?
„Procesas paruošti skundą nėra toks paprastas. Reikėjo, natūralu, išanalizuoti ir kitų valstybių patirtį, ir praktikas, ir tai, kaip kitos valstybės yra susitvarkiusios, susiderinusios savo finansavimą su EK“, – atsakė A.Marcinkus.
Jis teigė, kad skundas į EK nėra nukreiptas į žiniasklaidą ir esą jos neskaldo.
Žiniasklaidą, pasak A.Marcinkaus, skaldo valdžia, „priimdama neteisėtus sprendimus, bei pati LRT, kuri išsikelia tikslą ne tik vykdyti misiją, bet ir nukonkuruoti nepriklausomą žiniasklaidą“.
Skundu, pasak jo, siekiama skaldymą užbaigti, „nes jis kenkia visuomenės interesui ir kelia grėsmę valstybei“.
Tai jokiu būdu nėra skundas prieš LRT. Tai yra skundas prieš Lietuvos valstybę, kuri priėmė teisingą sprendimą, bet neužbaigė iki galo.
„Šitas kreipimasis yra nukreiptas į sprendimų priėmėjus, kurie priėmė sprendimą – turiu galvoje, Seimas priėmė įstatymą ir jo nesuderino su Europos Komisija. Tai jokiu būdu nėra skundas prieš LRT. Tai yra skundas prieš Lietuvos valstybę, kuri priėmė teisingą sprendimą, bet neužbaigė iki galo“, – dėstė A.Marcinkus.
Pasiteiravus, ar dėl priimto, bet su EK nesuderinto skundo, kreiptasi į Seimą, pareiškėjai nurodė, kad ne.
„Šitas klausimas turi būti, visų pirma, suderintas su Europos Komisija“, – aiškino A.Marcinkus.
Advokatas K.Kačerauskas pridūrė, jog nuo sausio 1-osios įsigalios nauja LRT įstatymo redakcija. Joje esą atsiranda galimybė veikti interneto, naujienų segmente, tačiau ne įpareigojimas. O tai, anot advokato, taip pat problema.
Daug Europos šalių jau turėjo pakeisti finansavimo modelį
IŽA pranešime spaudai teigiama, kad nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams nerimą kelia ne tik nesąžiningos ir galiojančius teisės aktus pažeidžiančios konkurencijos sąlygos, bet ir pats EK bei teismų praktikos neatitinkantis nacionalinio transliuotojo modelis.
Iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas.
„Mes visiškai sutinkame su tuo, kad visuomeniniai transliuotojai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Tačiau Europoje egzistuoja tam tikros taisyklės, kaip tai turi būti daroma. Europoje kalbama apie tai, kad visuomeninis transliuotojas turi vykdyti tam tikrą misiją, kurios vykdymą ir sąnaudas turi kontroliuoti nepriklausomos institucijos, o LRT tokios kontrolės neturi ir pati viena sprendžia, kokiu mastu jai konkuruoti su komerciniais rinkos dalyviais. Vienintelis LRT kontrolės mechanizmas yra LRT taryba, tačiau ji veikia aiškiame interesų konflikte ir efektyvios kontrolės negali įgyvendinti.
Neigiamas pavyzdys yra ir LRT vystomas internetinis naujienų portalas. Iki šiol LRT įstatyme nėra nei pareigos, nei pavedimo vykdyti tokią veiklą. Tačiau LRT vienašališkai nusprendė investuoti jai skirtas valstybės lėšas šiame segmente siūlydama turinį, kuris niekuo nesiskiria nuo siūlomo komercinių rinkos dalyvių. Tokiu būdu valstybinis finansavimas iškreipia ir taip konkurencingą rinką bei palaipsniui išstumia iš jos komercinius rinkos dalyvius“, – skundo motyvus komentuoja A.Marcinkus.
Per artimiausią savaitę skundą žadama registruoti EK registruose, o per kelis mėnesius komisija turėtų apsispręsti dėl formalaus tyrimo pradėjimo prieš Lietuvą.
EK jau yra priėmusi apie 40 sprendimų, nurodančių suderinti valstybės pagalbą Europoje veikiantiems visuomeniniams transliuotojams bei koreguoti tokią pagalbą reguliuojančius įstatymus.
„Iš Nyderlandų visuomeninio transliuotojo dėl analogiškai skirtos neteisėtos valstybės paramos buvo išieškotas beveik 77 mln. eurų finansavimas. Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ir daugelio kitų šalių nacionalinių transliuotojų finansavimo modeliai buvo pakeisti to pareikalavus Europos Komisijai“, – rašoma asociacijos išplatintame pranešime.
LRT vadovė: skundu siekiama sumažinti finansavimą
Reaguodama į skundą EK, LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, jog komercinė žiniasklaida skundu siekia sumažinti visuomeninio transliuotojo finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai esą nesudaro.
„Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas – riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms“, – teigiama M.Garbačiauskaitės-Budrienės komentare BNS.
Jame ji nurodė, kad pagal Konstituciją „visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką, ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių komercinių transliuotojų“.
„Tam, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją, LRT yra svarbus jos turinio pasiekiamumas – dėl to tiek daug dėmesio pastaraisiais metais skyrėme vystydami naujienų portalą, kuriame integruojame LRT radijo ir televizijų programų turinį. LRT svarbu pasiekti visas visuomenės grupes, įskaitant jaunimą, kuriam interneto žiniasklaida dažnai yra vienintelis naujienų šaltinis“, – dėstė LRT vadovė.
Tam, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją, LRT yra svarbus jos turinio pasiekiamumas – dėl to tiek daug dėmesio pastaraisiais metais skyrėme vystydami naujienų portalą.
Ji taip pat laikosi pozicijos, kad LRT portalas „nesudaro konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai“, nes jame atsisakyta komercinės reklamos.
„Vis labiau fragmentuojantis informacijos kanalams, daugėjant melagienų, vartotojai turi teisę į tikslią, nešališką ir patikimą informaciją, ir čia LRT vaidmuo labai svarbus. Auditorija turi teisę į prasmingą, neklikbaitinį turinį“, – BNS perduotame komentare pažymi M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
