„Įdėmiai sekdamas visą šią jautrią situaciją ir jausdamas labai karštai tvinksintį pulsą, ėmiausi iniciatyvos kviesti tarybos narius išreikšti principinę poziciją šiuo išskirtinai svarbiu klausimu. Labiau džiaugiuosi, kad tarybos nariai pademonstravo ypatingą vienybę ir susitelkimą ir kartu išsakė nepritarimą jokiems geležinkelio plėtros planams, kurie paliestų Girulių miško iškirtimą. Mane tai įkvepia tuo aspektu, kad grėsmės ir krizės akivaizdoje galime pamiršti politinius nesutarimus ir susitelkti miesto ir miestiečių labo vardan“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šalies valdžiai išsiųstame rašte pažymima, kad birželio 22 d. Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus dalies – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ neatitinka Klaipėdos miesto bendruomenės bei Savivaldybės lūkesčių ir yra iš esmės nepriimtinas.
Anot mero, Savivaldybė visada laikėsi pozicijos, kad IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą. Savivaldybės taryba siekia, kad planuojamos teritorijos ribos būtų patikslintos, įtraukiant ir Kopūstų kaimą, o geležinkelio mazgo plėtros apimtis būtų įvertinta kompleksiškai. Kopūstų kaimas kaip galima vieta geležinkelio plėtrai nurodoma ir šiuo metu galiojančiame miesto bendrajame plane.
Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, nepritardama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano projektui, iš anksto prognozavo panašias įtampas visuomenėje ir kvietė ieškoti bendrų sprendinių dėl uosto plėtrai reikalingos infrastruktūros planavimo. Tokių sprendimų paieška yra aktuali ir šiandien, reikalinga tiek Klaipėdos, tiek visos šalies žmonėms.
