Trečiadienį priėmusi paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamą Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką, D.Grybauskaitė jo paklausė, kodėl Baltarusija Lietuvai neišduoda Vladimiro Uschopčiko, kuris įtariamas davęs Rusijos kariškiams įsakymą 1991 metų sausio 13-ąją šaudyti į televizijos bokšto ginti susirinkusius žmones.
Po nepavykusio perversmo V.Uschopčikas nuo Lietuvos persekiojimo pabėgo į Baltarusiją. 2000 m. jis buvo paskirtas Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju, dabar jau yra išėjęs į pensiją.
A.Lukašenka D.Grybauskaitei pareiškė nieko apie tai nežinojęs ir net nusistebėjo: „Ko jūs man anksčiau nesakėte?“
Jie aiškina, kad savo piliečių neišduoda arba kad negali įvykdyti mūsų prašymo, nes jis neatitinka pagrindinių Baltarusijos teisės principų, – sakė Rolandas Tilindis.Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai sutarė, kad sprendžiant šią problemą trūksta bendradarbiavimo, ir nusprendė, kad Lietuvos prokurorams reikėtų geriau dirbti, nors jie jau šešiolika metų bando pasiekti V.Uschopčiką.
„Čia ir prezidentas A.Lukašenka, ir prezidentė D.Grybauskaitė konstatavo, kad kol kas trūksta abiejų šalių prokuratūrų iniciatyvos, nes atrodo, kad informacijos Baltarusijai ganėtinai trūksta. Reikėtų turbūt aktyvesnių Lietuvos prokuratūros pastangų pateikiant tą informaciją Baltarusijai“, – po susitikimo pranešė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Šie pareiškimai itin nustebino Sausio 13-osios bylą tiriančią Generalinę prokuratūrą.
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis sakė, kad informacijos apie šią bylą Baltarusijai tikrai netrūksta. „Susirašinėjama nuolat. Mes parašome, jie atsako, tačiau mūsų prašymas nepatenkinamas“, – kalbėjo prokuroras.
R.Tilindžio teigimu, pirmasis prašymas išduoti V.Uschopčiką ir kitus antivalstybiniu sąmokslu įtariamus asmenis (šiame sąraše iki šiol yra taip pat Baltarusijoje gyvenantys Stanislava Juonienė ir Vladimiras Šeinas) buvo išsiųstas dar 1993 metais. Tada su šiais asmenimis prašyta išduoti ir Mykolą Burokevičių bei Juozą Jarmalavičių. 1994 metais pastarieji grąžinti į Lietuvą ir nuteisti, o V.Uschopčiko klausimas įstrigo.
Baltarusiai nuolat raginami išduoti V.Uschopčiką, S.Juonienę ir V.Šeiną, tačiau į kiekvieną Lietuvos prokurorų prašymą išduoti įtariamus Sausio 13-osios perversmininkus sulaukiama vis išradingesnių atsakymų.
„Jie aiškina, kad savo piliečių neišduoda arba kad negali įvykdyti mūsų prašymo, nes jis neatitinka pagrindinių Baltarusijos teisės principų“, – sakė R.Tilindis.
Anot prokuroro, baltarusiai yra pasiekę, kad dalies perversmininkų neieškotų net Interpolas.
Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra pranešė išsiuntusi dar vieną teisinės pagalbos prašymą Baltarusijai dėl Sausio 13-osios bylos.
