Beveik penkerius metus gyvena be dokumentų
Šeimos gydytoja Dalia Jakaitė buvo įtariama dokumentų klastojimu registruojant namuose gimusius kūdikius, taip pat vertimusi medicinos praktika be licencijos. Visai neseniai ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo buvo nutrauktas. Šiuo metu ji įtariama tik vertimusi gydytojo veikla įmonei neturint licencijos.
„Procesas vyksta labai ilgai, rašiau ne vieną skundą, kad jis vilkinamas. Ketverius metus ir devynis mėnesius gyvenu be dokumentų, man taikomas pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, net norėdama su vaikais važiuoti į kaimą turiu gauti prokuroro leidimą, o apie išvykimą už Lietuvos ribų net kalbos nėra. Tai labai slegia, bet pripranti prie šitokio gyvenimo. Jau atgaunu kai kuriuos medicininius įrankius, kuriuos, beje, gali turėti kiekvienas žmogus, tačiau dalis jų vis dar neatiduota, pavyzdžiui, vaikiškos svarstyklės.
Pati esu stipri, į daug ką galiu žvelgti filosofiškai, bet matyti palūžtant artimus žmones labai baisu.
Aišku, ši situacija mano gyvenimą paralyžiavo. Jei nebūčiau optimistė ir nejausčiau atsakomybės už keturis vaikus, turbūt būčiau nusižudžiusi. Buvo labai didelis spaudimas. Dabar jaučiuosi geriau, atradau kitokią visuomeninę veiklą, teikiančią man malonumo. Skaudžiausia, kad vienas iš vaikų neatlaikė – bandė nusižudyti. Juk vaikai viską suprato, sekė visas žinias, girdėjo ar skaitė žmonių atsiliepimus. Pati esu stipri, į daug ką galiu žvelgti filosofiškai, bet matyti palūžtant artimus žmones labai baisu“, – atviravo pašnekovė.
D.Jakaitė tikisi, kad ji bus išteisinta. Bent jau kalėjimo, kuriuo jai buvo nuo pat pradžių grasinta, nebebijo.
„Teisininkai patikino, kad man tai negresia, nors pradžioje buvau raginama ruoštis kalėjimui. Finansinės baudos taip pat nebijau: ką galima paimti iš žmogaus, kuris beveik penkerius metus nedirba ir vienas augina keturis vaikus. Nebent parduoti jo butą, kuriame auga tie keturi vaikai“, – svarstė moteris.
Laimėjo teismą prieš vaiko teisių apsaugos specialistus
Gimdymų namuose šalininkė, akušerė ir pribuvėja, 9 vaikų mama Iveta Vaiginienė prieš keletą metų sulaukė ne tik pareigūnų kratos, bet ir vaiko teisių apsaugos specialistų kaltinimų, kad neprižiūrinti savo vaikų. Moteris nusprendė ginti savo orumą ir pasiekė pergalę – Aukščiausiasis teismas pripažino, kad šeima buvo stebima neteisėtai.
„Buvo klastojami dokumentai, sulaukiau įvairiausių įžeidžiančių užuominų, pavyzdžiui, „einam į jūsų daržą pažiūrėti, kaip ridikėliai auga“, kaltinimų, kad mama yra neatsakinga, kadangi vyksta su vienu iš vaikų į ligoninę, kad vaikai jau iš tolo atrodo neprižiūrimi. O kai ateini pas socialinę darbuotoją, kuri pasirašė tuos dokumentus, ji sako matanti juos pirmą kartą. Gyvenau nuolatinėje įtampoje: skutu morkas, o pas tave ateina ir sako, kad namuose netvarka.
Labiausiai skaudu, kad pareigūnai atėmė džiaugsmą vartyti šeimos nuotraukų albumus, nes iki šiol ausyse skamba jų komentarai.
Apklausos metu mane vos ne grasindami mėgino priversti sakyti, kad ėmiau kažkokią pažymą, kurios man niekada nereikėjo. Buvo siaubingai nemalonu matyti, kaip nežinia kas kurpiama. Pavyzdžiui, paimama nuotrauka, kurioje vyras ir vaikai tik su šortais, kadangi yra karšta vasaros diena, ir ji aprašoma – „sėdi nuogi vaikai su nuogu vyru“.
Taip pat buvo nurodyta, kad vaikai nenormaliai tyli ir nebendrauja. Ar tai nenormalu, kai praėjus maždaug trims savaitėms po kratos namuose vėl apsilanko pareigūnai, kurią vaikai taip pat matė? Matė, kaip aš drebėjau iš šalčio, nes man neleido apsirengti, neleido krosnies užkurti, o po to reiškė pretenzijas, kad šaldau vaikus. Manau, būtų nenormalu, jei vaikai po viso to kalbėtų normaliai“, – prisiminė pašnekovė.
I.Vaiginienė prisipažino iki šiol negalinti prisiliesti prie daugumos daiktų, kurie buvo apžiūrinėjami kratos metu. Bene labiausiai jai skaudu, kad pareigūnai atėmė džiaugsmą vartyti šeimos nuotraukų albumus, nes iki šiol ausyse skamba jų komentarai.
Svarsto galimybę gimdyti namuose
Po kelių savaičių gimdysianti vilnietė Aistė atvirai prisipažįsta, kad jaučiasi kaip nusikaltėlė, nes norinti gimdyti namuose. Ar ji ryšis gimdyti namuose? Šį klausimą moteris kol kas palieka atvirą. Tačiau būdama nėščia ji baigė net trejus kursus nėščiosioms, nes jai labai svarbu suprasti, kas vyksta organizme gimdymo metu.
Keisčiausia, kad viena, su vyru, su mama, sese, močiute, broliu ar dėde gimdyti gali, o kad šalia būtų šiek tiek daugiau apie gimdymą išmanantis ir daugiau patirties turintis žmogus, negalima. Visiškai nesuvokiama situacija.
Aš pati du kartus gimdžiau ligoninėje ir turiu įvairios patirties. Iš vienos ligoninės, į kurią atvykome gimdyti, mes tiesiog išvažiavome, nes dėl personalo grubumo man liovėsi sąrėmiai. Slaugei turbūt sutrukdėme, nes buvo paryčiai. Ji užsipuolė, ko čia atvažiavome. Pakišo pasirašyti popierius, kad sutinku su ligoninės patalpose vykstančiu remontu, bet kai bandžiau aiškintis, kur jis vyksta, slaugę šis klausimas labai papiktino ir ji pradėjo dar grubiau elgtis. Neleido vyrui būti šalia, kai, kamuojama sąrėmių, turėjau pasirašyti šūsnį popierių.
Paskui atėjo budintis gydytojas drebančiomis rankomis patikrinti gimdos kaklelio atsidarymo. Tai buvo labai skausminga ir nemalonu. Nuo visų šių įspūdžių man ir sustojo gimdymo veikla.
Didžiausia problema ir yra ta, kad ligoninė sukuria tokią atmosferą, kad moteris nesijaučia saugi, gimdymas stoja, todėl atsiranda intervencijos – skatinimas, pjovimai, vakuumavimas ir pan. Bėda ta, kad medikai paruošti komplikacijoms. Jie puikiai moka įžvelgti komplikacijų galimybę ir stengiasi jų išvengti ar pirma laiko gydyti, bet gimdymas – natūralus procesas ir komplikacijų, jei niekas nesikiša, iš tiesų būna labai retai“, – svarstė pašnekovė.
Laukia atsakymo iš Strasbūro
Visuomeninės iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovė, padedanti gimdyvėms dula Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, paklausta, kaip vertinanti prieš keletą metų prasidėjusią ir daug triukšmo visuomenėje sukėlusią teismų karuselę dėl gimdymų namuose, patikino tikinti teisingumu ir suprantanti, kad skaidrumas reikalingas: jeigu buvo tam tikri įtarimai, valstybei reikėjo imtis žingsnių, kad juos patvirtintų arba paneigtų.
Kitas klausimas, ar adekvačios priemonės buvo taikytos – kiek išleista pinigų surinkti medžiagai, kratoms ir pan. ir koks bus galutinis rezultatas.
Gimdyti namuose galima, tačiau medikai moteriai teisėtai ir saugiai padėti negali. Mano nuomone, tai tik geros politinės valios klausimas.
Pasak jos, namuose gimdžiusių moterų ir joms padėjusių pribuvėjų linčas nesustabdė tų moterų, kurios nori gimdyti namuose. Visos jos mielai tai darytų su profesionalo pagalba.
„Deja, situacija niekuo nepasikeitusi. Gimdyti namuose galima, tačiau medikai moteriai teisėtai ir saugiai padėti negali. Mano nuomone, tai tik geros politinės valios klausimas. Nors senosios kartos politikai ir medikai vis dar mojuoja kumščiais šnekėdami, kad gimdymas namuose yra viduramžių liekana, kitų šalių praktika, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad reglamentuotas gimdymas namuose yra šiuolaikiškas, saugus ir patrauklus būdas.
Leisti medikams padėti ar ne – tai, tiesą sakant, labiau vertybinis, o ne saugumo klausimas. Apie ką mes kalbame, jei gimdymas namuose reglamentuotas Lenkijoje, Latvijoje ir daugybėje kitų šalių“, – sakė pašnekovė.
Europos žmogaus teisių teisme savo eilės laukia Lietuvos moterų skundas, kad mūsų šalyje moterims nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu.
V.Pilipauskaitė-Butkienė nelinkusi spėti, kokį atsakymą gaus iš Europos žmogaus teisių teismo. „Teismas paprašė atsiųsti papildomų dokumentų informacijai patikslinti, o koks bus galutinis jo atsakymas, sunku prognozuoti“, – teigė pašnekovė.
Ligoninėje padaugėjo gimdymų vonioje ir su dulomis
Tuo tarpu Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė mano, kad šiuo metu gimdymų namuose gerokai sumažėjo, kadangi labai sumažėjo moterų, kurios atvyksta į gimdymo namus su komplikacijomis jau pagimdžiusios ir teisinasi, kad nespėjo atvykti laiku.
Leidžiame gimdyti su dulomis. Nors jos nieko nesprendžia, palaiko moterį psichologiškai.
„Manau, gimdymų namuose skaičių sumažino ir tas faktas, kad mes labai stengiamės prisitaikyti prie gimdyvių. Žinau bent tris moteris, kurios buvo pasišovusios gimdyti namuose, bet apsigalvojo. Jeigu moteris pageidauja, po poros valandų išleidžiame namo.
Leidžiame gimdyti su dulomis. Nors jos nieko nesprendžia, palaiko moterį psichologiškai. Moteris gali klausytis muzikos. Neleidžiame tik atviros žvakių liepsnos ir smilkalų, nes jie būna labai aitrūs. Kai kartą leidome, visas koridorius pakvipo, viena gimdyvė pradėjo vemti, kitos irgi pasipiktino.
Padaugėjo moterų, kurios nori visiško natūralumo, kad niekas nesikištų į jų gimdymą. Aišku, visiškai to leisti negalime, nes atsakome už gimdyvę, bet stengiamės kuo mažiau kištis į gimdymo procesą.
Turėtume vaiko širdies tonus tikrinti kas valandą, gimdos kaklelio atsidarymą – kas dvi valandas, jei jis stangrus, kietas, galime pasiūlyti į vieną suleisti vaistų, tačiau moters pageidavimu ateiname to padaryti tik kas dvi ar keturias valandas. Informuojame, kad jei moteris norės nuskausminimo, tegu pasisako, o mes patys stengiamės nieko nesiūlyti ir kuo mažiau rodytis. Būna ir taip, kad atvykusi su pageidavimu gimdyti natūraliai, moteris išlekia ir prašo: duokite nuskausminamųjų, narkozę ir apskritai pjaukite“, – pasakojo medikė.
Pasak jos, padaugėjo gimdymų vandenyje. Pirmaisiais metais buvo 22 gimdymai vonioje, vėliau kelis metus vykdavo po 2-3 gimdymus vonioje, bet dažniau moterys gimdė namuose. Šiuo metu ligoninės vonioje per metus gimdo apie 25-30 moterų.
Akušerės teigimu, medikams svarbiausia, kad gimdymas būtų saugus, kad būtų sveika motina ir sveikas vaikas, todėl ji nenorėtų, kad moterys gimdytų namuose. Esą kai įvyksta komplikacijos, tai didžiulis sukrėtimas ir mamai, ir tiems žmonėms, kurie namuose priima gimdymą.
