Kaliningradas gyvena nežinioje: nors, Lietuvai pritaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, jis nėra paliktas visiškai be tranzito sausuma iš didžiosios Rusijos dalies, regiono aprūpinimo ateitis lieka neaiški.
Jau netrukus tarp Bronkos krovininio uosto Sankt Peterburge ir Kaliningrado turėtų pradėti kursuoti šeštasis krovininis laivas. Savaitės pabaigoje „STK-1004“ į Kaliningradą atgabens pusantro tūkstančio tonų metalų, cemento ir medienos – kai kurių iš šių produktų neleidžiama gabenti sausumos transportu per Lietuvą. Prekiniai laivai iš Ust-Lugos prie Sankt Peterburgo taip pat nuolat plaukia į Baltijską prie Kaliningrado, jie, kaip ir „STK-1004“, skirti prarastam sausumos maršrutui pakeisti.
Lietuva nuo birželio 17 d. uždraudė tam tikrų prekių, įskaitant plieną, tranzitą sausuma iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą. Pastarąjį supa Lietuva, Lenkija ir Baltijos jūra. Tranzitas iš Rusijos vis dar gali būti vykdomas Baltijos jūra arba oru.
Bet Rusijos pareigūnai verda iš pykčio. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lietuvai „atsakomosiomis priemonėmis“, kurios „užgniauš kvapą“ visoms Baltijos šalims.
Tuo pačiu metu Rusijos politikai bando nuraminti savo gyventojus. Ne, tiekimo krizės nebus, tikina Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas ir pažada „sunaikinti“ logistikos infrastruktūrą Baltijos šalyse, jei Rusija nuspręstų įvesti kontrasankcijas, neva „pusė Lietuvos ekonomikos“ nustos egzistavusi. Kremlius sako, kad ruošiasi visiems scenarijams.
Lietuvos valdžia į šiuos gąsdinimus žiūri ramiai. Ar šiaip, ar taip Lietuva nebegauna rusiškų dujų, o elektros tinklas veikia vienoje sistemoje – bandymas atjungti Lietuvą nuo sistemos sukeltų grėsmę pačiam Kaliningradui. Vyriausybė Vilniuje atkreipia dėmesį, kad tik įgyvendina ES sankcijas, kurios taikomos ir tranzitui per ES teritoriją.
