„Klaipėda neįsivaizduojama be žmonių ir be uosto, deja, jie abu gyvena pagal skirtingas gyvenimo linijas, turi savo individualius planus ir vis dažniau uostas atsiduria virš miesto ir žmonių interesų. Tenka apgailestauti, kad ir pats miestas savęs nebemato kitaip, atiduodamas brangias ir vertingas miestui ir Valstybei gamtines teritorijas. Nenormalu ir tai, kad viename mieste rengiami du bendrieji planai ir vienas iš jų yra svarbesnis, aukštesnės galios, nors teritorijų planavimo teisės aktai deklaruoja, kad Visuomenė, Valstybė ir Verslas privalo rasti kompromisus ir suderinti savo interesus“, – rašoma rašte klaipėdiečiams atstovaujantiems politikams.
Kultūros atstovai tikina, kad „kaip žmonės pripranta prie blogos architektūros, prastų pastatų, taip žmonės ir verslas pripranta prie blogai suprojektuotų ar vystomų miestų, neįsivaizduodami, kaip būtų įmanoma kitaip“.
„Tačiau tvari urbanistika ir darnus miestų vystymas, Europos Žaliojo kurso ir klimato kaitos kontekste, pagaliau konstruktyvi komunikacija su miesto gyventojais reikalauja didesnio dėmesio tokiems sudėtingiems ir svarbiems planavimo dokumentams kaip miesto bendrasis planas. Jei per šešerius metus nepavyko sukurti dokumento, kuriam pritartų ekspertai profesionalai, Lietuvos Architektų rūmų regioninė architektų taryba, Lietuvos Architektų sąjungos Klaipėdos miesto skyrius, priešinasi ir prašo pokyčių aktyvesnioji Klaipėdos bendruomenių dalis – laikas suklusti“, – rašoma atvirame laiške.
Raštą pasirašo – Klaipėdos Kultūros magistrai: Kristina Jokubavičienė, Darius Meškauskas, Remigijus Treigys, Mindaugas Bačkus, Regina Šaltenytė, Agnija Šeiko , Rolandas Rastauskas, Daiva Kšanienė, Isroildžon Baroti.
Už nuopelnus įvertinti kultūros žmonės rašo: „Esame įsipareigoję saugoti, puoselėti ir auginti šį miestą, pasirūpinti jo tvaria ateitimi, todėl mums abejones kelia Melnragės-Girulių miško likimas, didinami sunkiojo transporto srautų koridoriai per gyvenamąsias teritorijas ir ignoruojami miesto gyventojų lūkesčiai kurti ateičiai subalansuotą uostamiestį, miestą prie vandens žmonėms kultūringai gyventi“.
Kultūros magistrai prašo nepritarti pateiktam Klaipėdos miesto bendrajam planui, ieškoti susitarimo strateginiais miesto vystymo klausimais, numatant galimų neigiamų plėtros praradimų kompensavimą.