Šios būklės priežastys iki galo neperprastos, bet manoma, kad atvejų gausėjimą lemia ir tokie faktoriai, kaip oro tarša, mažesnis naujagimių svoris, stresas nėštumo metu, o statistikos rodikliai auga dėl geresnių diagnozavimo galimybių.
Už melą neteko gydytojo licencijos
Rugpjūčio pabaigoje statistika apie autizmo atvejus pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja.
„Autizmas: jį jums atnešė rūpestinga vyriausybė, pinigus žarstančios farmacijos kompanijos ir neišmanėliai medikai“, – tvirtino internautė.
Moteris pateikė ir šiek tiek statistikos. 1983 m. autizmas esą buvo diagnozuojamas vienam žmogui iš 10 000, o šiemet – vienam iš 36 (tokie duomenys esą nurodyti naujausiose JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ataskaitose.
Gali būti, kad autizmas visada buvo paplitęs ir mes tik pradedame fiksuoti tikrąjį jo mastą dėl geresnių tyrimų.
Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimo atvejų per 41 metus padaugėjo 278 kartus.
Nors komentare tai nepaminėta, žodžiai apie farmacijos kampanijas yra užuomina į vakcinas. Apie jas rašoma ir prie kūdikio nuotraukos, kuria lietuvė pasidalijo. Pagal populiarią sąmokslo teoriją, autizmą sukelia skiepai, bet tai nėra tiesa.
Šis mitas paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, neva skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina autizmo riziką.
Iš to jis turėjo net ir asmeninės finansinės naudos – buvo nustatyti ir įrodyti jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančias autistiškus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms.
Vėliau visi mediko teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.
Be to, įraše pateikti ne visai tikslūs skaičiai apie autizmo diagnozės dažnumą ir daromos neteisingos prielaidos apie jo atvejų daugėjimą.
Atvejų tikrai gerokai padaugėjo
Šią statistiką pernai analizavo faktų tikrintojai iš „Australian Associated Press“ (AAP).
Anglakalbė „Facebook“ vartotoja taip pat tvirtino, kad 1983 m., kai JAV kūdikiai buvo skiepijami 10 vakcinų, autizmas buvo diagnozuojamas vienam iš 10 000.
Mediko teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje.
2008 m., kai vakcinų padaugėjo iki 36, ši dalis esą šoktelėjo iki 1 iš 150, o 2013 m. su 46 vakcinomis – iki 1 iš 88.
„Šiandien, atsiradus skiepams nuo COVID, autizmo rodiklis yra 1 iš 36, vaikų tvarkaraštyje bus beveik 100 vakcinų dozių“, – aiškino internautė.
AAP faktų tikrintojai atkreipė dėmesį, kad autizmo spektro sutrikimo paplitimo skaičiai nebuvo tikslūs. 2020-aisiais autizmas JAV tikrai buvo diagnozuotas vienam iš 36 aštuonmečių (27,6 atvejo 1 000 vaikų). Vos dvejais metais anksčiau jų buvo 2,3 proc. – 1 iš 44, 2016-aisiais – 1 iš 54.
2000-ųjų, kai CDC pradėjo rinkti šią statistiką, skaičius internautai taip pat nurodo teisingus – 6,7 atvejo 1 000 vaikų (taigi 1 vaikas iš 150).
O štai 9-ajame deš. autizmo sutrikimo sindromą, manoma, turėjo 4-10 vaikų iš 10 000, ne vienas.
Neseniai autizmas nebuvo atskira diagnozė
Taigi tiesa, kad diagnozuotų autizmo atvejų pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padaugėjo. Bet tai nulėmė visai kitos priežastys, nei mini internautai.
Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinio pobūdžio. Jį turinčių žmonių smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi. Dėl to autistiški žmonės pasaulį patiria ir suvokia kitaip. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu.
Iš pradžių manyta, kad autizmui būdingus simptomus lemia bendros priežastys genetiniame, kognityviniame ir nerviniame lygmenyje. Laikui bėgant atsirado vis daugiau įrodymų, kad tai yra sudėtingas ir paveldimas sutrikimas, kurio įvairius aspektus lemia skirtingos priežastys, dažnai pasitaikančios kartu.
Tikslios autizmo priežastys vis dar nežinomos. Manoma, kad jo atsiradimui įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, užterštumas. Specialistai taip pat mini stresą nėštumo metu, priešlaikinį gimdymą, nedidelį naujagimio svorį, net mažesnį naujagimių mirtingumą, kitaip tariant, kuo daugiau mažylių išgyvena, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus ir tų, kurie atsinešė šį sutrikimą.
Bet pagrindinės priežastys, kodėl autistiškų žmonių staiga ėmė daugėti, yra dar kitos: geresnis šio sutrikimo supratimas, jo priėmimas ir žinomumas apie jį.
Dar viena kliūtis – autizmui nustatyti nėra testų, diagnozė pateikiama tiesiog stebint elgesį. Kuo geriau specialistai išmano sutrikimą, kuo daugiau vaikų atvedama apžiūrai, tuo daugiau atvejų galima aptikti.
Tyrimai rodo, kad žmonės, daugiau žinantys apie autizmą ar pažįstantys turinčiųjų šį sutrikimą, yra labiau linkę patys kreiptis dėl panašių simptomų.
„Gali būti, kad autizmas visada buvo paplitęs ir mes tik pradedame fiksuoti tikrąjį jo mastą dėl geresnių tyrimų“, – pažymėjo Kalifornijos universiteto Irvine Autizmo ir neurologinių raidos sutrikimų centro medicinos direktorius, raidos ir elgesio pediatras dr. Peteris J. Chungas.
Pavyzdžiui, JAV dėl autizmo tikrinama kur kas daugiau vaikų, tad jis ir dažniau diagnozuojamas. Pasaulio sveikatos organizacija spėja, kad pasaulyje autistiškas gali būti 1 iš 100 vaikų, bet šis rodiklis įvairiuose tyrimuose skiriasi ir tikrovėje gali būti net dar didesnis. Tikslesnę statistiką gauti trukdo tai, kad kai kuriose šalyse jos apskritai nėra.
Dar viena kliūtis – autizmui nustatyti nėra testų, diagnozė pateikiama tiesiog stebint elgesį.
Kuo geriau specialistai išmano sutrikimą, kuo daugiau vaikų atvedama apžiūrai, tuo daugiau atvejų galima aptikti. Dabar jie sėkmingiau diagnozuoja autizmą vaikams su įprastu IQ ir be intelekto negalios, kuriems tiesiog sunkiau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis ar prasčiau sekasi klasėje.
Be to, pastaraisiais dešimtmečiais autizmo spektro sutrikimo apibrėžimas buvo vis plečiamas. Terminas „vaikiškas autizmas“ (ankstyvojo amžiaus arba klasikinis“ pirmą kartą pavartotas 1943 m.
Tik 1980 m. autizmas tapo atskira diagnoze, jai nustatyti buvo apibrėžti 6 kriterijai, 1987 m. – jau 16, bet ir tai buvo ne pabaiga.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tiesa, kad autizmo atvejų per pastaruosius dešimtmečius gerokai padaugėjo, bet tai nulėmė ne skiepai, kaip tvirtina internautai, o vis gerėjantis šio sutrikimo supratimas ir diagnozavimo galimybės, taip pat – įvairūs aplinkos veiksniai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
