Praėjusią savaitę Klaipėdos taryba pritarė susikompromitavusios Daivos Paulauskienės atleidimui iš pareigų. Jai bus išmokėta daugiau nei 20 tūkst. Lt dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Reikalauja imtis priemonių
Vakar Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis išplatino pranešimą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės išmokėti išeitinę pašalpą savo noru iš darbo pasitraukusiai tarnautojai. Jo teigimu, įstatymas kategoriškai draudžia mokėti išeitines išmokas atsistatydinusiems valstybės tarnautojams. Pranešime jis nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 41 str. vienareikšmiškai ir kategoriškai draudžia išeitines išmokas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie atsistatydina savo iniciatyva. Valstybės tarnybos įstatymas numato tik tris atvejus, kada išmokama dviejų atlyginimų dydžio išeitinė išmoka: kai į tarnautojo vietą teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas, kai netenkama darbingumo ir kai dėl laikinojo nedarbingumo valstybės tarnautojas nedirba nustatytą dienų skaičių per metus.
N.Puteikis kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, prašydamas sustabdyti išeitinės pašalpos išmokėjimą atsistatydinusiai Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai. Jis taip pat prašė imtis priemonių dėl minėto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo bei dėl neteisėtai išmokėtų pinigų sugrąžinimo į savivaldybės biudžetą.
Pažeidimų nemato
Tačiau Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji patarėja Daiva Kerekeš tvirtino, kad valdininkei išmoka paskirta teisėtai ir nėra jokių pažeidimų. „Tokia yra mūsų išvada. Mes dėl to konsultavomės ir su Valstybės tarnybos departamentu. Kai valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru ir negali grįžti į eitas pareigas yra mokama kompensacija“, – sakė D.Kerekeš.
Anot jos, negalima maišyti dviejų dalykų – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu priimto valstybės tarnautojo. Anot pašnekovės, D.Paulauskienė į darbą buvo priimta politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu. „Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovo pavaduotoja priimta politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu. Ji nėra ta politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautoja, kurią priėmė valstybės politikas ar valstybės kolegiali institucija. Ji buvo priimta kolegialios savivaldybės institucijos.
Todėl jai ir priklauso kompensacija“, – aiškino D.Kerekeš.
Pasak moters, atleista valdininkė galėjo negauti kompensacijos tik tuo atveju, jei būtų buvęs pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo. „Nesvarbu, jei nusižengimas buvo padarytas ne darbo metu. Tyrimą turėjo inicijuoti meras. Tačiau vėl yra niuansas – D.Paulauskienė tada buvo atostogose“, – sakė D.Kerekeš.
Valdininkė D.Paulauskienė susikompromitavo, kai vasario pabaigoje Palangoje Vytauto gatvėje neblaivi vairavo automobilį ir padarė avariją. Ji atsitrenkė į pramonininko Bronislovo Lubio namo tvorą. Moteriai buvo nustatytas 2,03 promilės girtumas. Valdininkė norėdama išvengti atsakomybės policijos pareigūnams siūlė kyšį.
