Iki praėjusių metų vidurio buvo patenkinta maždaug tūkstantis Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Amerikoje ir po kitas užsienio šalis išsibarsčiusių litvakų prašymų sugrąžinti jiems Lietuvos pilietybę.
Motyvuodami savo prašymus, iš Lietuvos kilę žydai aiškino, kad jų tėvai ar protėviai iš mūsų šalies buvo priversti pasitraukti dėl tam tikrų vidaus ar išorės grėsmių ar nesaugumo. Tai atitinka Pilietybės įstatyme numatytus reikalavimus pilietybei įgyti.
Kai Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ėmė atmetinėti litvakų prašymus pilietybei gauti, šie, nesuprasdami, kodėl ignoruojamas galiojantis Pilietybės įstatymas, pradėjo skųstis Lietuvos teismams.
Šiuo metu Migracijos departamentas jau yra atmetęs apie 200 litvakų prašymų, o maždaug dešimt jų bylinėjasi su departamentu ir laukia teismų sprendimų.
Prašymus atmeta ir bylinėjasi
„Praėjusiais metais Vyriausiasis administracinis teismas atmetė keletą iš Lietuvos kilusių žydų prašymų dėl Lietuvos pilietybės, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad mūsų šalies pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais ir kad iš Lietuvos pasitraukęs asmuo privalo įrodyti, jog emigravo dėl jam individualiai buvusių grėsmių. Toks teismų išaiškinimas pasikartojo kelis kartus, todėl ėmėme juo vadovautis, vertindami dvigubos pilietybės prašymus asmenų, kurių protėviai iš Lietuvos pasitraukė iki 1940 m. įvykusios SSRS okupacijos“, – LRT.lt teigė laikinai Migracijos departamentui vadovaujanti Evelina Gudzinskaitė.
Ji patvirtino, kad, sulaukę neigiamų departamento atsakymų, žydai, kurių protėviai kilę iš Lietuvos ir išvyko iki 1940 m., ėmė skųstis teismams.
E.Gudzinskaitė taip pat neneigė LRT.lt turimos informacijos, jog būta ir tokių atvejų, kai vienas tos pačios šeimos atstovas yra gavęs Lietuvos pilietybę, o kiti – ne, nors jų protėviai – tie patys.
„Taip galėjo atsitikti tais atvejais, kai nebūdavo atsekamas ryšis su protėviais. Žmonės mums privalo pateikti visą turimą informaciją, o mes irgi surenkame visas prieinamas žinias. Bet atsitinka ir taip, kad nerandame informacijos, kuri įrodytų, jog žmonių protėviai – tie patys. Ypač – kai skiriasi pavardės ar vardai“, – aiškino departamento vadovė.
Šiuo metu teismuose departamento atstovams tenka lankytis dėl maždaug dešimties žydų tautybės asmenų, kurie pageidautų gauti Lietuvos pilietybę. Trys iš jų jau yra pralaimėję pirmosios instancijoms teismams ir šių sprendimus apskundę Vyriausiajam administraciniam teismui.
„Nors Pilietybės įstatymas nėra pakeistas, mes privalome vadovautis teismų išaiškinimais, nes tai – sudėtinė teisinės sistemos dalis“, – tvirtino E.Gudzinskaitė.
Ministrai pripažįsta, kad yra problema
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ne kartą yra pripažinęs, kad ir jam, ir kitiems šalies valdžios atstovams tenka pastaruoju metu susidurti su tuo, kad iš Lietuvos kilę žydai patiria problemų dėl Lietuvos pilietybės.
„Pasikeitė teisinė praktika“, – lakoniškai atsakydavo L.Linkevičius, sulaukęs klausimų dėl litvakų pretenzijų, prašant mūsų šalies pilietybės.
Daugelis litvakų neigiamų atsakymų dėl pilietybės sulaukė tuo metu, kai Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Saulius Skvernelis. Apie tai, kas tai lėmė, eksministras dabar nebekalba.
S.Skverneliui dar einant ministro pareigas, dėl litvakų yra rašęs Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, tačiau jokio aiškaus atsakymo nesulaukė.
„Kreipiausi ir į L.Linkevičių, ir į S.Skvernelį, bet atsakymų negavau. Penktadienį naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas mane informavo, kad jau pasirašė ir išsiuntė man atsakymą, bet dėl biurokratinių procedūrų jis dar nepasiekė Seimo. Tikiuosi, kad netrukus tą atsakymą gausiu“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jis prisiminė, kad, neseniai viešint Izraelyje, teko prieš iš Lietuvos kilusius žydus raudonuoti, nes nesugebėjo jiems argumentuotai atsakyti, kas atsitiko, kad jie nebegali pasinaudoti galiojančiu Pilietybės įstatymu: „Gerai, kad tuo metu jau buvau išsiuntęs paklausimus L.Linkevičiui ir S.Skverneliui. Ši informacija man leido kuriam laikui sustabdyti litvakų priekaištus.“
Neseniai Vidaus reikalų ministerijai pradėjęs vadovauti T.Žilinskas LRT.lt teigė, kad Migracijos departamentas priverstas atmesti kai kurių litvakų prašymus pilietybei gauti, nes privalu laikytis teismų išaiškinimų: „Kaip žmogus ir kaip pilietis esu už tai, kad litvakams būtų suteikta Lietuvos pilietybė, tačiau mes neturime teisės ignoruoti teismų išaiškinimų. Dabar laukiame, ką pasakys Vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau kol kas, bylinėdamiesi su litvakais, nesame pralaimėję nė vienos bylos.“
Reikalaus išsamių pasiaiškinimų
A.Kubilius svarstė, kad galbūt Pilietybės įstatymą reikėtų taip pataisyti, kad nei litvakams, nei etniniams lietuviams, išvykusiems iš Lietuvos iki 1940 m. okupacijos ir prašantiems pilietybės, nebereikėtų varstyti teismų durų.
Tačiau valdančiosios daugumos atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė manąs, jog įstatymo taisyti nereikia: „Teismai privalo vadovautis veikiančiais įstatymais, o ne kieno nors norais ar nenorais.“
Anot J. Sabatausko, jau yra numatyta gegužės 11 d. į komitetą pasikviesti Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento ir Teismų tarybos atstovus, su kuriais bus aiškinamasi dėl susidariusios situacijos.
„Pilietybės įstatyme yra numatyta, kaip grąžinama Lietuvos pilietybė asmenims arba jų palikuonims, kurie ją turėjo iki 1940 metų“, – tvirtino J.Sabatauskas.
Pilietybė – kilmės ir protėvių įrodymas
2009–2014 m. Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje ir PAR dirbęs Darius Degutis pasakojo, kad daugelis jo sutiktų PAR ir Izraelyje gyvenančių litvakų dažniausiai siekia susigrąžinti savo protėvių turėtą Lietuvos pilietybę, skatinami iš kartos į kartą išsaugotų bei perduodamų prosenelių sentimentų savo gimtosioms vietoms.
Pasak diplomato, jam pačiam ne kartą yra tekę būti liudininku akimirkų, kai į protėvių gimtąsias vietas sugrįžę litvakai susigraudindavo iki ašarų. Tokių jaudinančių situacijų buvę lydint litvakus aplankyti prosenelių namus Šeduvoje, Žagarėje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose.
Dalis jų po apsilankymo mūsų šalyje net nusprendė čia imtis verslo arba perkelti dalį pelningų verslų iš užsienio šalių.
Taip pasielgė PAR gyvenantis vieno didžiausių visame pasaulyje produktų tiekimo „Bidvest“ tinklų savininkas Brianas Joffe, kurio senelis gyveno Žagarėje. Šis litvakas įsigijo Kaune veikiančią įmonę „Nowaco“.
1500 restoranų įvairiose šalyse valdantis litvakas Robertas Brozinas, nuo 2004 m. atvykstantis į Lietuvą kasmet, taip pat puoselėja planus imtis verslo protėvių gimtinėje.
Vienas turtingas litvakas, kuris nenori, kad būtų atskleista jo pavardė, Šeduvoje sutvarkė žydų kapines, suremontavo žydų bendruomenės namus, skyrė lėšų vietinei medicinos įstaigai ir nupirko moderniausią greitosios pagalbos automobilį. Dėl savo protėvių atminimo jis ketina ir ateityje padėti Lietuvos įstaigoms bei žmonėms.
