V.Pranckiečio teigimu, ar bus naujas balsavimas, priklausys nuo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Į ją Seimas kreipėsi dėl masinio balsavimo slaptumo pažeidimo antradienį ir premjero Sauliaus Skvernelio teiginio, kad jis esą žino visus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narius, kurie balsavo „už“.
Etikos ir procedūrų komisija atsakymą, pasak V.Pranckiečio, duos iki ketvirtadienio, ir jei ji pripažins, kad įvyko procedūrų pažeidimas, naujas balsavimas galėtų įvykti jau ketvirtadienį. Tiesa, balsuoti jau nebebus dėl ko, nes M.Bastys trečiadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato.
Pasak V.Pranckiečio, atrodo, kad biuleteniai gadinami antradienio balsavime buvo tyčia. Tačiau svarstyti, kurių frakcijų nariai gadino biuletenius, jis nenorėjo, tik pabrėžė, kad „valstiečių“ pasitarime ryte gadinti biuletenius nebuvo tariamasi.
„Aš nežinau, kodėl dalis biuletenių buvo sugadinta. Gal buvo sugadinta tyčia, ir kurie žmonės tai darė, turėtų prisiimti atsakomybę“, – sako V.Pranckietis.
Taip pat jis iškėlė teoriją, kad kai kurie Seimo nariai galėjo per klaidą biuletenius pažymėti neteisingai.
Apie S.Skvernelio pasisakymą, kad jis žino visus „už“ balsavusius „valstiečių“ narius, Seimo pirmininkas svarstyti irgi nenorėjo, pabrėžęs premjero teisę į jo nuomonę.
Jis taip pat sukritikavo balsavimo slaptumo faktą. „Blogai turbūt, kad yra slaptas balsavimas. Būtų atviras, tada būtų galima kiekvieno paklausti, ką tu manai“, – sakė Seimo pirmininkas. Anot jo, Seimas turėtų spręsti, kaip tokie balsavimai vyks ateityje, bet taisyti tik vieno balsavimo procedūrą būtų „per drąsu“.
„Paklauskit pas jį“, – atsakė V.Pranckietis, paklaustas, kaip vertina „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio inicijuojamą apkaltą visiems konservatoriams.
„Aš manau, kad apkalta frakcijai yra niekinis dalykas. Apkalta gali būti asmeniui“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar ir kitą kartą keliems Seimo nariams užteks nufotografuoti savo biuletenius, kad vyktų naujas balsavimas, V.Pranckietis siūlė „nekurti precedentų, kur jų nėra“.
S.Skvernelio pasiūlymo, kad galbūt derėtų keisti Konstituciją, kad Konstituciją pažeidęs Seimo narys būtų pašalintas iš Seimo be Seimo balsavimo, V.Pranckietis sakė kol kas komentuoti nenorintis.
„Tai naujas siūlymas, kuris dar neapmąstytas. Manau, tos procedūros ne veltui sukurtos, kokios dabar yra, kad nebūtų labai paprasta atsikratyti“, – sakė V.Pranckietis.
Opozicija nori pirmalaikių rinkimų
Tačiau opozicijai atrodo, kad perbalsavimo čia nepakanka. Pasak opozicijos atstovų, tiek sprendimas palikti M.Bastį Seime, tiek slapto balsavimo principo galimas pažeidimas yra pakankama priežastis kalbėti apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų opozicinės frakcijos ketina užregistruoti jau šiandien.
„Šiandien informavome Seimo pirmininką, kad turbūt šiandien popiet mes, opozicinės frakcijos, registruojame Seimo nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų sušaukimo“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, priežasčių tokiems rinkimams yra net kelios.
„Vienas dalykas, aišku, yra moralinis vertinimas situacijos. Šis Seimas vakar apsisprendė nepaisyti Konstitucinio teismo nutarties dėl to, kad vienas Seimo narys įrodytai bendradarbiavo su KGB darbuotoju. Kitas dalykas yra turbūt tai, ką ir kolegos pasakė – organizuotas balsavimo pažeidimas. Ir tai yra ne tik slaptumo pažeidimas. Svarbesnė nuostata, kuri buvo pažeista – Seimo nario laisvės balsuoti pagal sąžinę“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Pasak G.Landsbergio, jeigu Seimo narys turi fotografuoti, kaip jis balsavo, ir tai parodyti frakcijos vadovui arba ministrui pirmininkui, kad būtų patikima, tai yra organizuotas veiksmas, kuris pažeidžia Seimo nario laisvės balsuoti principą.
„Tokiu atveju atsakomybė gali būti taikoma ne tik tiems žmonėms, kurie organizavo, bet ir tiems, kurie sutiko, kad jų teisė būtų pažeista. Čia iš tikrųjų galėtume kalbėti apie masinę apkaltą“, – sakė G.Landsbergis.
Anot konservatorių lyderio, nors Seimo sprendimas dėl M.Basčio jam atrodo nepriimtinas, tokia yra Seimo valia, ir balsavimas su biuletenių fotografavimu tol, kol rezultatai bus tokie, kokių reikia, nėra priimtina ir demokratiška.
„Kolegos, kurie Seime yra seniau negu aš, patvirtina, kad neatsimena laiko, kad Seimas būtų atsidūręs tokioje situacijoje, kurioje mes neturėtume lengvos išeities iš šitos padėties. Ir kai Seimo pirmininkas siūlo, kad tiesiog lengvabūdiškai rytoj perbalsuokime, tai yra precedento kūrimas. (...) Seimas iš šitos aklavietės gali išeiti vienu būdu – pasakydamas, kad deja, mūsų laikas čia baigėsi, mes daugiau padaryti nebegalime“, – sakė G.Landsbergis.
G.Landsbergis abejojo V.Pranckiečio argumentais dėl perbalsavimo teisėtumo ir dėl to, kad šią situaciją gali išspręsti Etikos ir procedūrų komisija.
„Kaip ji išnagrinės? Tai nėra policija. Jie turės pasikliauti Seimo narių liudijimais arba viešojoje erdvėje paskelbta informacija“, – sakė konservatorių lyderis.
Pasak jo, įvykus perbalsavimui Mindaugas Bastys netgi galėtų kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą teigdamas, kad Seimas perbalsavo nepagrįstai.
„Kolegos sako, kad galimas teismas, galimas Strasbūro teismas. Bastys gali visą Seimą paskandinti skundų ir teismų karuselėje, kuri nesibaigs niekada“, – sakė G.Landsbergis.
Valdančiųjų teiginius, esą galbūt M.Bastį išgelbėjo patys konservatoriai, G.Landsbergis pavadino „beviltišku bandymu atsikratyti atsakomybės".
E.Gentvilas: fotografuoti biuletenius galimai yra nusikaltimas
E.Gentvilas taip pat sakė registravęs Seimo nutarimo projektą, pagal kurį nustačius slapto balsavimo principą pažeidimą, balsavimą derėtų pakartoti. Tačiau tam reikalinga Etikos ir procedūrų komisijos išvada.
E.Gentvilo teigimu, biuletenių fotografavimas, dėl kurie teigė taręsi „valstiečiai“, yra galimas įstatymo pažeidimas ir Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų padarymas.
„Todėl aš inicijuoju ir kalbu su kolegomis dėl kreipimosi į teisėsaugą, kuri kvalifikuočiau negu Etikos ir procedūrų komisiją gali išanalizuoti galimai nusikalstamą veiklą“, – sakė E.Gentvilas.
Socialdemokratai: siekti perbalsavimo – kelias į aklavietę
Opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas sako, kad siekti naujo perbalsavimo dėl Mindaugo Basčio yra dar vienas kelias į aklavietę.
„Jei bus priimtas nutarimas, kad reikia dar vieno perbalsavimo, tai, vadinasi, reikalinga priežastis. Turėsime įvardinti asmenį, kuris organizavo masinį biuletenių fotografavimą. Ir tokiu atveju tokiam žmogui, ko gero, „valstiečių“ lyderiui, turėsime reikšti apkaltą“, – teigė J.Sabatauskas.
Pasak J.Sabatausko, jei niekas neprisipažins, perbalsuoti dėl M.Basčio likimo nebus pagrindo.
„Išeitis loginė būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai“, – sakė jis.
Jam pritarė ir Juozas Olekas. Jis teigė, kad ministro pirmininko teiginiai, kad jis žino, kaip kas balsavo, rodo, kad yra kontroliuojamas Seimo narių balsavimas.
Trečiadienį ryte Seimo frakcijų vadovai buvo susirinkę pasitarimui pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Pasitarimas surengtas po netikėtai pasibaigusio antradienį vykusio balsavimo dėl M.Basčio likimo – nors Konstitucinis teismas paskelbė, kad jis sulaužė priesaiką, Seimui pritrūko balsų, kad M.Bastys slaptu balsavimu būtų pašalintas iš Seimo.
Per antradienį vykusį slaptą balsavimą už M.Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. M.Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.
