Vilniaus universiteto (VU) prieš kelias dienas paskelbtame pranešime teigiama, kad iki COVID-19 pandemijos atlikti tyrimai rodė, kad po kelių metų Lietuvos mokyklose trūks maždaug kelių tūkstančių skirtingų dalykų mokytojų.
4 tūkst. skelbimų
Tačiau, pasak VU Ugdymo mokslų instituto direktorės dr. Sandros Kairės, realybė yra tokia, kad šiuo metu Lietuvos švietimo įstaigos yra paskelbusios apie 4 tūkst. darbo skelbimų. Tai gali reikšti, kad realus pedagogų trūkumas yra didesnis nei tikėtasi ir jis rodo žymiai greičiau prastėjančią situaciją, nei buvo prognozuota anksčiau.
2021 m. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta pedagogų poreikio prognozė rodė, jog karantino sukelta įtampa ir nerimas stipriai pagausino darbą mokyklose paliekančių pedagogų gretas. Po pirmųjų pandemijos metų, 2021 m., darbą planavo palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų, o tai yra 200 mokytojų daugiau nei ankstesniais metais.
„Tuomet buvo plačiai diskutuota, kad mokytojų pasitraukimui iš darbo įtakos turėjo dėl pandemijos vykęs nuotolinis mokymas, kuris jiems tapo nemažu išbandymu. Vis dėlto, manau, kad toks spartus mokytojų trūkumas susijęs ne tik su mokytojų senėjimu ar nuotolinio mokymo sunkumais.
Tokia situacija rodo ir tam tikras sistemines pedagogų rengimo ir tolesnės karjeros spragas, bet ir bendrai, kaip visuomenėje vertinamas mokytojo darbas“, – sako dr. S.Kairė.
Tame pačiame pranešime cituojama VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė patvirtina, kad svarbi dedamoji sprendžiant mokytojų trūkumo problemą valstybėje – mokytojo profesijos įvaizdis.
„Žinant situaciją regionuose, kur po penkerių metų nebus kai kurių specializacijų mokytojų, būtina plėtoti mokytojų įvaizdžio gerinimo priemones. Tai šalies ir jo švietimo sistemos likimo klausimas, nes tik mokytojai parengia mokinį aukštosioms mokykloms, o šios vėliau darbo rinkoms“, – pabrėžė Šiaulių akademijos direktorė.
Toks spartus mokytojų trūkumas susijęs ne tik su mokytojų senėjimu ar nuotolinio mokymo sunkumais.
S.Kairė teigė, kad šiųmetiniai abiturientų matematikos egzamino rezultatai jau dabar neišvengiamai signalizuoja, ką gali reikšti mokytojų stygius mokinių pasiekimams, o vėliau ir studentų skaičiui universitetuose bei visam Lietuvos švietimui.
„Skirtingi Lietuvoje atlikti tyrimai jau nebe pirmus metus rodo, kad Lietuvoje artimiausiu metu daugiausiai trūks tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų. 2021 m. STRATA pateikta pedagogų poreikio prognozė parodė – per artimiausius ketverius metus didžiausią mokytojų trūkumą jausime gamtamokslinės, informacinių technologijų, matematikos, lietuvių ir anglų kalbų specializacijose“, – pranešime cituojama Ugdymo mokslų instituto vadovė.
Duomenys – iš skelbimų portalų
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sako, kad nors ugdymo įstaigų oficialiuose skelbimų portaluose skaičius kiek svyruoja, vis dėlto jis didžiulis.
Štai antradienį, liepos 26 dieną, portale dirba.lt mokyklos, vaikų darželiai ir kitos ugdymo įstaigos yra paskelbusios per 2700 skelbimų, kuriuose ieškoma skirtingų specializacijų mokytojų. Tame sąraše atsiduria ir privačios įstaigos.
Skelbimai sudėti skirtingu laiku, tad gali būti, jog dalis jau neaktualūs. Vis dėlto tokie skaičiai nenuteikia pozityviai, ypač po ką tik praūžusio skandalo dėl to, kad šiemet matematikos brandos egzamino neišlaikė net 35 proc. jį laikiusiųjų.
Užimtumo tarnyboje ieškoma 477 pedagogų
Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikia visiškai kitokius skaičius.
„Problema dėl mokytojų poreikio mokyklose aktuali, ypač dėl tiksliųjų, kitų dalykų mokytojų. Tačiau, mūsų duomenimis, realus poreikis vis tik gerokai skiriasi nuo paminėto skaičiaus.
Liepos 15 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų pedagogams buvo registruota 477. O darbo ieškojo daugiau kaip 2 tūkst. mokytojų ir mokymo specialistų: ikimokyklinio, pradinio ugdymo, dalykų mokytojų, specialiųjų pedagogų, neformalaus švietimo mokytojų ir kt. Iš jų ikimokyklinio ugdymo mokytojų – 322, pradinio ugdymo – 246, pagrindinio ir vidurinio ugdymo (dalykų) mokytojų – 1151.
Liepos 15 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų pedagogams buvo registruota 477.
Tik specialiųjų poreikių vaikų mokytojams buvo daugiau laisvų darbo vietų nei ieškančių darbo (ieškojo 61, laisvų darbo vietų 76). Visose kitose srityse ieškančiųjų darbo yra arba žymiai daugiau negu laisvų darbo vietų, arba skaičiai panašūs – beveik tiek pat ar panašiai laisvų darbo vietų ir ieškančių mokytojų buvo chemijos (ieškojo 18, siūlo 16), matematikos (62 ieškojo, siūlo 47 darbo vietas), fizikos ir astronomijos (atitinkamai 17 ir 10) srityse.“, – teigiama ŠMSM pateiktame komentare dėl mokytojų stygiaus Lietuvoje.
Atrodytų, jeigu ieškančių darbo pedagogų daugiau, nei jiems siūlomų darbo vietų, problemos iš viso neturėtų būti. Vis dėlto ji yra.
Ir ministerija dėlioja priežastis: „Kodėl taip nutinka, kad mokyklos sako nerandančios mokytojų, o Užimtumo tarnyboje – kelis kartus daugiau ieškančiųjų darbo negu darbo vietų? Viena iš priežasčių – nedidelis mokyklų siūlomas darbo krūvis, kuris negarantuoja pakankamo atlygio, todėl neatsiranda norinčiųjų.
Antra, ieškoma darbuotojo ar darbo tik apibrėžtoje teritorijoje. Gali būti, kad mokytojai ir mokyklos tiesiog „prasilenkia“.“
Tam, kad švietimo įstaigoms ir darbo ieškantiems pedagogams būtų lengviau surasti vieniems kitus, gegužę ŠMSM sako savo iniciatyva atvėrusi mokytojų darbo paieškos platformą, kur darbo skelbimą gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga. Bazė yra laisvai prieinama čia.
Ministerijos teigimu, liepos 25 d. šioje duomenų bazėje skelbiama apie kiek daugiau nei 500 laisvų darbo vietų mokyklose ir darželiuose.
„Skaičius panašus, kaip ir Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos ir ŠMSM duomenų bazės duomenys apie laisvas darbo vietas daugeliu atvejų persidengia, nes mokyklos ir savivaldybės apie laivas darbo vietas skelbia įvairiuose šaltiniuose.
Gali būti, kad mokytojai ir mokyklos tiesiog „prasilenkia“.
2021 m. birželį Užimtumo tarnyboje buvo registruota 320 laisvų darbo vietų mokytojams, o darbo ieškojo 1537 pedagogai. Šių metų liepą skaičiai didesni, tačiau nereikia pamiršti, kad liepos–rugpjūčio mėn. patys intensyviausi, mokyklos aktyviausiai ieško pedagogų, dalis mokytojų keičia darbovietę“, – teigia ŠMSM.
Vilniuje trūksta apie 200
Vilniaus miesto savivaldybė neslepia, kad problemų dėl mokytojų stokos esama. Anot savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Alinos Kowalewskos, į darbą sostinės švietimo įstaigos priimtų kelis šimtus įvairių dalykų mokytojų ir kitų pedagogų.
„Šiuo metu sostinės švietimo įstaigose trūksta daugiau nei 200 mokytojų – labai trūksta lietuvių, anglų kalbų, matematikos, pradinių klasių mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. 2023–2024 mokslo metais prognozuojamas lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos mokytojų poreikio augimas.
O trūksta mokytojų daugiausia dėl to, kad yra mažai stojančiųjų ir pasirenkančiųjų pedagogikos studijas“, – sakė A.Kowalewska.
Tačiau praeitą savaitę sostinės politikai vis dėlto nepritarė papildomoms skatinimo priemonėms, kuriomis Vilnius galėtų vilioti mokytojus į savo mokyklas. Siūlyta mokėti 300 eurų paramą mokytojams, kurie ateina dirbti į Vilniaus miesto mokyklas ir iki šiol nėra dirbę mokyklose arba yra dirbę, bet per pastaruosius 12 mėnesių ne sostinės savivaldybės pavaldumo įstaigose.
Vis dėlto toks siūlymas sulaukė ir opozicijos, ir dalies Vilniaus valdančiųjų kritikos. Opozicijai atstovaujantis Žilvinas Šilgalis kalbėjo apie tokiu būdu didinamą socialinę nelygybę, o valdančiai daugumai priklausančios Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignievas Maciejevskis, vadovaujantis Vilniaus rajono Nemėžyje esančiai gimnazijai, tai vadino mokytojų papirkinėjimu.
Balsavimo metu daliai tarybos narių nedalyvaujant pritrūko kvorumo šį sprendimą priimti, prie jo teks grįžti kitame posėdyje.
Plačiau skaitykite čia: Vilniaus politikai nesutarė dėl priedų naujiems mokytojams: įžvelgė neteisybę ir net demoralizavimą.
Kompensuoja ir keliones, ir būsto nuomą
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teigimu, rajono švietimo įstaigose labiausiai trūksta fizikos, chemijos, biologijos mokytojų, kurie dažniausiai dirba per kelias ugdymo įstaigas.
„Pavienėse mokyklose trūksta matematikos, lietuvių, anglų kalbų, pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, galinčių dirbti su mokiniais mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba.
Dažniausios priežastys, dėl kurių susidaro mokytojų stygius, yra tokios: mokytojų išėjimas į pensiją, gyvenamosios vietos ar darbovietės keitimas, vaiko priežiūros atostogos ir kt. Mokytojai ne visada iš anksto informuoja darbdavius apie savo planus. Daugelyje atveju praneša apie tai tik grįžę po vasaros atostogų. Tikslius duomenis, kur ir kokių specialistų trūks ateinančiais mokslo metais, savivaldybė žinos rugpjūčio pabaigoje / rugsėjo pradžioje“, – tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės atstovai.
Vilniaus rajono švietimo įstaigose labiausiai trūksta fizikos, chemijos, biologijos mokytojų, kurie dažniausiai dirba per kelias ugdymo įstaigas.
Jų teigimu, savivaldybė deda visas pastangas, kad rajono mokyklose dirbtų dalykų specialistai: „Vilniaus rajono savivaldybės mokyklose dirbantiems mokytojams kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Visose švietimo įstaigose sudarytos šiuolaikiškos darbo sąlygos: mokytojai aprūpinti kompiuterine technika, skaitmeninėmis ugdymo priemonėmis, kiekvienam specialistui sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją ir įgyti papildomą specializaciją.
Bendradarbiaujame su Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetais. Rajone dirbantiems mokytojams, pasirašius trišales sutartis, sudaromos galimybės įgyti papildomas pedagogines kvalifikacijas pagal įvairių dalykų (trūkstamų) perkvalifikavimo programas ar modulius. Nuo 2020 metų per 3 metus šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 30 savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų.
Be to, savivaldybės gegužės pabaigoje priėmė du sprendimus, kuriuos numatė priemonių, kaip pritraukti mokytojų. Tarp jų – materialinė parama, gyvenamojo ploto nuomos, kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo, persikėlimo iš kitos gyvenamosios vietovės išlaidų kompensavimas, išeitinės išmokos.
