„Šiandien visuose teismuose visą dieną dėl šio dalyko tikriausiai yra chaosas“, – ketvirtadienio rytą apie nuo liepos 1-osios turinčią įsigalioti naujovę – privalomą posėdžių įrašinėjimą – sakė viena teismo darbuotoja.
„Bardakas, kurio ir tikėjomės. Gera idėja, bet įgyvendinimas praktiškai kol kas neįmanomas“, – padėtį komentavo kitas vieno teismo darbuotojas.
Tuo įsitikino ir reportažus iš teismų rengiantis 15min.lt žurnalistas: vienus posėdžius jau išvakarėse teisėjai rengėsi įrašinėti, kitus šįryt bandyta fiksuoti, tačiau ne itin sėkmingai, nes darbuotojai neturi įgūdžių dirbti su diktofonais, dar kiti teismų šeimininkai apskritai nesivargino, nes esą kol kas niekas neaišku.
Kaip jau skelbė 15min.lt, pareiga įrašinėti teismo posėdžius nuo liepos 1 d. atsiranda todėl, kad įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad daromi garso įrašai leis tiksliai užfiksuoti visą teismo posėdžio eigą ir esant poreikiui atlikti teismo posėdžio administracinę kontrolę. „Garso įrašai padidins teismo posėdžių skaidrumą, leis lengviau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, paprasčiau kontroliuoti teismų darbą bei kartu užtikrinti geresnę jo kokybę. Iki kitų metų garso įrašai bus naudojami kaip papildoma protokolavimo priemonė. Jei tam pritars Seimas, nuo sausio mėnesio garso įrašai rašytinius protokolus pakeis tuose teismuose, kurie tam bus pasirengę, o po metų prie tokios praktikos turėtų pamažu pereiti ir visi teismai. Tai leis efektyviau organizuoti teismų darbą bei užtikrinti maksimalų tikslumą fiksuojant posėdžių eigą“, – neseniai aiškino R.Šimašius.Garso įrašymo įrenginiams, jų testavimui, garso įrašų saugojimo įrangai Teisingumo ministerija skyrė kiek daugiau nei 700 tūkst. litų.
Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis jau liepos 1-os dienos išvakarėse minėjo, kad nuo šiandienos ruošiamasi paisyti įsigaliojusios tvarkos ir bandyti įrašyti posėdžius.
Teismo vadovas tik pridūrė, kad naujovė visiškai nedetalizuota – koks bus įrašų statusas byloje, kas ir kaip jais galės naudotis.
Ketvirtadienio rytą Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo viena posėdžių sekretorė 15min.lt sakė, kad posėdžiai nėra įrašinėjami: „Niekas mums nieko nesakė ir nieko mes nedarome.“
Lietuvos apeliaciniame teisme 15min.lt sužinojo, kad nuo ryto teismo vadovai kaip tik ir posėdžiauja tardamiesi, kaip elgtis įsigaliojus posėdžių įrašymo tvarkai.
Vilniaus apygardos teisme viena posėdžių sekretorė minėjo, kad šiandien garso įrašai nėra ir nebus daromi, o išsamesnės informacijos siūlė teirautis raštinėje.
Tarp kai kurių teismo darbuotojų sklando gandas, kad tvarka atšaukta ar jos vykdymas tam tikram laikui atidėtas.
Teisingumo ministerija, atsakinga už teismų materialinio turto pirkimą, buvo įsipareigojusi aprūpinti teismus visa reikiama garso įrašymo įranga ir įrašų saugojimo įrenginiais.
Ministerija pasirašė sutartį dėl 680 mobiliosios įrašymo įrangos aparatų pirkimo – tiek, kiek yra teismo posėdžių sekretorių, taip pat susitarti dėl garso įrašų saugojimo įrangos.
Iš viso šiam įstatymo reikalavimui užtikrinti yra skirta kiek daugiau nei 700 tūkst. litų (garso įrašymo įrenginiai, jų testavimas, garso įrašų saugojimo įranga) vietoj metų pradžioje biudžete šiam tikslui planuotų 2 mln. litų. Renkantis, kokia įranga turėtų būti perkama teismo posėdžiams fiksuoti, buvo svarstomi keli variantai: diegti stacionarias garso įrašymo sistemas visų teismų posėdžių salėse, įrengti tokią įrangą tik naujuose teismų pastatuose arba pirkti mobiliuosius garso įrašymo įrenginius, anksčiau yra pranešusi Teisingumo ministerija.
Papildyta 14 val. Reaguodama į 15min.lt publikaciją, ketvirtadienio popietę Nacionalinė teismų administracija (NTA) išplatino pranešimą, kad jau patvirtintos Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo taisyklės.
„Š.m. birželio 30 d. Teisėjų taryba patvirtino rekomendacinio pobūdžio Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo taisykles, kuriose nustatyta, kaip turi būti daromi ir saugomi teismo posėdžių garso įrašai. Šios taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio. Jomis vadovaujantis kiekvienas teismas turės pasitvirtinti detalią tvarką.
Nacionalinė teismų administracija primena, kad š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais vadovaujantis Teismo posėdžio eigai fiksuoti turi būti daromas garso įrašas. Šis įrašas nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nebus daromos. Garso įrašo paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, juo naudojantis atlikti teismų darbo administracinę kontrolę“, – rašoma NTA Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Živilės Navickaitės-Babkin išplatintame pranešime.Bardakas, kurio ir tikėjomės. Gera idėja, bet įgyvendinimas praktiškai kol kas neįmanomas.
Papildyta 17 val. „Ketvirtadienį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas tik gavo įrašinėjimo techniką (diktofonus). Darbuotojus dar reikia apmokyti, kaip jais naudotis. Greičiausiai įrašai bus daromi kitą savaitę“, – pranešė šio teismo atstovas ryšiams su visuomene Audris Kutrevičius.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovė savo ruožtu informavo, kad būtent ketvirtadienį diktofonai pasiekė ir šį teismą. Tačiau teisme dar nenustatyta vidinė tvarka, kaip garso įrašymo technika turi būti naudojamasi.
Tuo tarpu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo administracijos sekretorė Rūta Trimailovienė 15min.lt sakė nemananti, kad dėl naujovės kils chaosas teismuose.
R.Trimailovienė priminė, kad 2008 m. liepos mėnesį buvo priimta Teismų įstatymo nuostata, kad „teismo posėdžio eigai fiksuoti proceso įstatymų nustatyta tvarka daromas garso įrašas. Įrodymams fiksuoti ir tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka teismas gali daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones“.
Visiems buvo žinoma, kad ši nuostata įsigalios nuo 2010-ųjų liepos pirmosios. Todėl teismas turėjo pakankamai laiko nuspręsti, kaip elgsis.
Kad nebūtų pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, teismas aštuoniose salėse įrengė stacionarius mikrofonus, kurie yra prijungti prie kompiuterių, pasakojo teismo atstovė.
„Taip pat turime iš seniau kelis diktofonus. Teismo darbuotojams buvo organizuoti mokymai, parodyta ir paaiškinta, kaip veikia garso įrašymo įranga. Be to, šiandien ryte teismui buvo perduoti 23 diktofonai. Taigi įrašymo įranga esame aprūpinti, kiekvienam teisėjui ir teismo posėdžių sekretorei paaiškinta, kaip reikia jais naudotis“, – pasakojo R.Trimailovienė.
Diktofonų skaičius tikriausiai nustatomas ne pagal sekretorių, o pagal teisėjų skaičių, nes yra tokių posėdžių, kuriuose protokolai nerašomi, pavyzdžiui, santuokos nutraukimas bendru sutikimu, teismo leidimai, dauguma administracinių teisės pažeidimų bylų ir panašiai.
„Beje, trečiadienį Teisėjų taryba patvirtino Teismo posėdžių garso įrašymo, saugojimo taisykles, kurios operatyviai persiųstos teismams ir dar vakar išplatintos teismo darbuotojams. Todėl manyčiau, kad problemų gali kelti naujovių priimtinumas, o ne pačios naujovės“, – apibendrino teismo administracijos sekretorė R.Trimailovienė.
Ministerija: „Organizacinis procesas užtruko“
„Informuojame, kad Teisingumo ministerija, kaip atsakinga už teismų materialinį aprūpinimą, visiems teismo posėdžių sekretoriams nupirko garso įrašymo įrangą – 680 vienetų įrenginių.
Iki įsigaliojant Teismų įstatymo pataisoms, visiems teismams buvo išsiųstos instrukcijos, kaip naudoti naujus garso įrašymo įrenginius. Kaartu surengti teismų atstovų mokymai (iš viso apmokyti 85 atsakingi asmenys iš įvairių Lietuvos teismų), kaip naudotis naująja įranga.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisėjų taryba yra patvirtinusi Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo taisykles. Jose numatyta, kad teismo posėdžio garso įrašo paskirtis – užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, juo remiantis atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę. Šis įrašas nėra bylos sudėtinė dalis ir jo kopijos bylos dalyviams nėra daromos.
Kartu informuojame, kad užtrukus garso įrangos parinkimo ir suderinimo su teismų atstovais organizaciniam procesui, visi teismai buvo iš anksto įspėti, kad garso įrašymo įrenginių pristatymas bus baigtas iki šios darbo savaitės pabaigos, o duomenų saugojimo įranga parengta ir pristatyta iki šio mėnesio vidurio. Iki tol garso įrašai galės būti laikomi tuose pačiuose diktofonuose (jų talpa yra pakankamai didelė) arba sekretorių kompiuteriuose, o vėliau bus perkelti į duomenų saugyklas“, – 15min.lt pranešė teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė.
