Apatinės kūno dalies žemiau juosmens M.Kraulaidis nevaldo po avarijos motociklu 2006 metais. Valstybės finansuojamomis reabilitacijos paslaugomis vaikinas naudojasi retai. „Nėra kada: dirbu, mokausi, keliauju“, – šypsosi šiuo metu neurobiologiją studijuojantis Mindaugas. Prieš tai jis yra baigęs psichologiją.
Pernai rugsėjį M.Kraulaidis vis dėlto nutarė išbandyti reabilitacines paslaugas Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Čia praleido 20 dienų.
„Pirmosios konsultacijos metu gydytojai užsiminiau, kad norėčiau baseino. Ji neprieštaravo, netgi nudžiugo, kad kažkas vežimėlyje to prašo, tačiau paaiškino, kad dar reikia pasitarti su valdžia“, – prisimena Mindaugas.
Kito vizito metu jis buvo informuotas, kad baseino – nei procedūrų, nei laisvo plaukiojimo – negaus, nes esą neveikia keltuvas.
Priežastis neįleisti vadina absurdu
Leisdamas sanatorijoje paskutinę savaitę vaikinas pabandė leidimą į baseiną gauti dar kartą, juolab, kad per langus nužiūrėjo, jog keltuvas jam net nebūtų reikalingas: „Prie baseino laiptų yra gultai, ant kurių perlipęs galiu lipti tiesiai į vandenį.“
Esu visiškai savarankiškas ir jokių lydinčių asmenų man nereikia.
M.Kraulaidis kreipėsi į administraciją paaiškinimo, kodėl jis negali naudotis baseinu.
Pacientas buvo nusiųstas pas kitą daktarę, kuri pažėrė daugybę argumentų. Dėl to, kad yra stuburo pažeidimas. Dėl to, kad yra sutrikusi šalinimo funkcija. Dėl to, kad šiltame vandenyje, esant nervų šaknelių ir stuburo pažeidimui, organizmo reakcijos nėra prognozuojamos. Dėl to, kad reikalingos specialios higienos priemonės judant vežimėliu po baseino patalpas. Dėl to, kad sanatorija yra gydymo įstaiga, atsakinga už klientų saugumą, o Mindaugui reikėtų skirti ypatingą priežiūrą ir net lydintį žmogų.
Visas šias priežastis M.Kraulaidis vadina absurdu: „Esu visiškai savarankiškas ir jokių lydinčių asmenų man nereikia.“
Verta pažymėti, kad bendrovės „Namita“ (sanatorijos partnerio, teikiančio baseino ir pirčių paslaugas „Eglėje“ Birštone) vidaus tvarkos taisyklėse nereikalauta, kad neįgalieji į baseiną vyktų su lydinčiu asmeniu.
„Maudausi ežeruose, jūrose ir baseinuose. Man niekada nėra buvę jokių neprognozuojamų organizmo reakcijų. Be to, tos pačios reabilitacijos metu man buvo paskirtos vonios, kuriose vanduo šiltesnis nei baseine. Maža to, turėjau paskirtas kineziterapijas salėje po daugiau nei valandą bei galėjau eiti į gym'ą vienas be priežiūros ir ten tampyti geležis. Logiška?“ – svarsto Mindaugas.
Jo ligos anamnezėje apribojimų naudotis baseinu nėra. Tą patvirtina urologo ir šeimos gydytojo pažymos.
Be to, procedūros baseine Mindaugui buvo skirtos prieš kelerius metus ankstesnės reabilitacijos metu kitame reabilitacijos centre.
Sanatorijos vadovui – įspėjimas
Pasijutęs diskriminuojamas dėl negalios praėjusių metų spalį savo argumentus M.Kraulaidis išklojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT).
Gruodžio 29 dieną tarnyba priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad teikdama reabilitacijos paslaugas „Eglė“ pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, įpareigojančias paslaugų teikėjus užtikrinti vienodas sąlygas visiems, nepaisant jų negalios.
Be to, pažeista Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, įtvirtinanti neįgaliųjų teises visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime bei naudotis paslaugomis.
Tokiu būdu M.Kraulaidis patyrė nepalankų, jo orumą žeminantį bei diskriminuojantį elgesį.
Lygių galimybių kontrolierė nutarė sanatorijos vadovą įspėti dėl padaryto pažeidimo.
Sprendimą gali skųsti
„Eglės“ sanatorijos administracijai toks kontrolierės sprendimas nepatiko, todėl jis buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Skunde, teiktame komisijai, pabrėžiama, kad keltuvas veikė ir klientai nėra diskriminuojami, o sanatorijos atsisakymą teikti baseino paslaugas lėmė grynai paciento sveikatos būklė. Sanatorijos atstovai teigia neturintys pagrindo abejoti gydytojos profesine kompetencija.
Turėjau paskirtas kineziterapijas salėje po daugiau nei valandą bei galėjau eiti į gym'ą vienas be priežiūros ir ten tampyti geležis. Logiška?
Ginčų komisija šių metų vasarį priėmė sprendimą panaikinti lygių galimybių kontrolierės skirtą įspėjimą.
Su šiuo sprendimu nesutikusi LGKT apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris liepos 19 dieną pilnai patenkino skundą bei panaikino ginčų komisijos sprendimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Teoriškai „Eglė“ dar gali skųsti nuosprendį, bet, manau, tai nebūtų labai prasminga iš jų pusės“, – įsitikinęs M.Kraulaidis.
Kodėl abejojame ombudsmenu?
LGKT Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė džiaugėsi teismo nutartimi, nors savo išvados teisingumu tarnyba niekada neabejojo: „Na, bet dabar dar turime ir teismo patvirtinimą.“
Pateikęs skundą lygių galimybių kontrolierei M.Kraulaidis siekė teisingumo, o ne kokios nors piniginės kompensacijos moralinei žalai atlyginti. Todėl „Eglės“ sanatorijos siekis užginčyti LGKT sprendimą ir veltis į teisinį ginčą stebina.
„Visi turi teisę į integralumą ir apsaugą. Sanatorijos skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kai kalbame apie žmogaus orumo menkinimą, atrodo savotiškai. Kartą su kolegomis iš Švedijos konsultavomės, ką daro, kai jų sprendimais nepasitikima ir juos bando skųsti? Klausimas juos nustebino: „Nesusiduriame su tokia situacija, nes mūsų šalyje pasitikėjimas ombudsmenu yra įaugęs į kraują“, – pasakoja M.Jurkutė.
Tačiau net tokioje situacijoje ji įžvelgia privalumų: „Kuriame teisminę praktiką, kai viskas įvardijama tikruoju vardu – diskriminacija, o ne užglaistoma.“
Nori ne bausti, o pamokyti
M.Jurkutė pabrėžia, kad LGKT pirminė funkcija – informuoti, patarti, pamokyti, o ne bausti, kontroliuoti ar ką nors išieškoti.
„Net ir įspėjimo, kurį kontrolierė skiria, tikslas – edukuoti, priversti susimąstyti, atkreipti dėmesį. Svarbiausia, kad diskriminacija nepasikartotų ateityje, o ne sugniuždyti ar sugėdinti“, – sako M.Jurkutė.
Tačiau LGKT sprendimus kiekvienas interpretuoja savaip. Pavyzdžiui, po įspėjimo „Eglės“ sanatorijos vadovui dėl M.Kraulaidžio diskriminacijos negalios pagrindu baseinus „Eglėje“ administruojanti įmonė savo taisyklėse nurodė, kad asmenys su negalia prieš patekdami į baseiną turi gauti gydytojo patvirtinimą ir visada eiti tik su lydinčiuoju asmeniu. Iki tol tokio reikalavimo nebuvo.
„Dėl to į tarnybą kreipėsi mergina su negalia, kuri „Eglės“ sanatorijoje sveikatinasi kasmet ir baseinas jai būdavo priskirtas kaip viena iš procedūrų. Šįkart ji susidūrė su kliūtimis, nes, nors yra visiškai savarankiška, pagal taisykles turėjo turėti lydintį asmenį. Šio skundo tyrimą nutraukėme, nes buvo suvokta, kad ta taisyklė neadekvati, todėl ji buvo atkeista“, – šyptelėjo M.Jurkutė.
Kreipiasi vis dažniau
LGKT kasmet sulaukia vis daugiau skundų dėl diskriminacijos. Dažniausiai skundžiamasi ar konsultuojamasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Tačiau nuo 2016 metų stebimas žymesnis skundų augimas dėl negalios.
„Skundų augimą siejame su visuomenės sąmoningumo, laisvėjimo didėjimu, suvokimu, kad turi būti užtikrintos lygios galimybės ir žmogaus teisės. Asmenys su negalia irgi pradeda ginti savo teises ir lygias galimybes dalyvauti tiek darbo santykiuose, tiek visuomeniniame gyvenime“, – džiaugiasi M.Jurkutė.
Dar nenusprendė, ar sprendimą skųs
Sanatorijos „Eglė“ komunikacijos specialistė Guoda Stašaitytė atkreipia dėmesį, kad įstatyme numatytas terminas skųsti teismo sprendimą dar nėra praėjęs.
„Nors įspėjimas, kaip mini Lygių galimybių kontrolierė, nėra dideles pasekmes turinti nuobauda, sanatorija svarsto galimybę skųsti administracinio teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Norime pabrėžti, kad skundžiame ne konkretaus asmens atvejį, o, mūsų nuomone, skubotą kontrolierės sprendimą. Kad situacija nėra vienareikšmė, įrodo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtas mums palankus sprendimas”, – svarsto G.Stašaitytė.
Lygių galimybių kontrolierės sprendimas Ginčų komisijai buvo skundžiamas esą dėl to, kad sanatorijai jis pasirodė skubotas, priimtas nepakankamai įsigilinus į situaciją.
„Šiuo konkrečiu atveju LGKT reikalavo itin jautrių asmens duomenų (ligos istorijos), nors ji nėra kompetentinga vertinti sveikatos duomenis ir kvestionuoti gydytojo kompetenciją – tai atlieka atskira institucija, į kurią nebuvo kreiptasi”, – kalba G.Stašaitytė.
Norime pabrėžti, kad skundžiame ne konkretaus asmens atvejį, o, mūsų nuomone, skubotą kontrolierės sprendimą.
Verta atkreipti dėmesį, kad kontrolierei atsisakius detalizuoti medicinines priežastis, prisidengiant asmens duomenų apsauga, sanatorija Ginčų komisijai atskleidė M.Kraulaidžio ypatinguosius duomenis, nors tam sutikimo irgi neprašė.
„Tai rodo, kad sanatorijos pozicija yra nenuosekli“, – pažymima administracinio teismo sprendime.
„Eglės” sanatorija yra gydymo įstaiga, todėl gydomąsias procedūras be išimties visiems pacientams skiria medicinos gydytojai, atsižvelgiant į kliento susirgimą ir funkcinę būklę. Norint nuginčyti gydytojo priimtą sprendimą dėl paciento gydymo eigos, reikėtų sudaryti nešališką gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisiją. Pažymime, kad tai nebuvo padaryta, – savo argumentus pateikia G.Stašaitytė ir pabrėžia, kad sanatorija neatskiria ir nediskriminuoja neįgaliųjų ir sveikųjų, lietuvių ir užsieniečių. – Sanatorijoje Birštone ir Druskininkuose yra įrengti žmonėms su judėjimo negalia pritaikyti kambariai, viešos erdvės buvo patvirtintos statybų komisijų kaip atitinkančios visus reikalavimus.”
