Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 01 28

Genocido centrą palikusi istorikė: „Centro vadovybė užčiaupė burnas bet kokiai kritikai“, įstaigos vadovas tai neigia

Monika Kareniauskaitė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikė sako pasitraukusi iš jo veiklos, nes patyrė „galimus netiesioginius grasinimus profesinėmis nuobaudomis, savo profesinių kompetencijų nuvertinimą, šmeižtą ir apkalbas, galimą spaudimą“. Spaudimo ji sako sulaukusi ne viena, o blogybės prasidėjo pasikeitus vadovybei – kai centro vadovu tapo prof. Adas Jakubauskas ir savo patarėju paskyrė Vidmantą Valiušaitį. Centro vadovas savo ruožtu teigia, kad tokie teiginiai yra paremti gandais, o vyresniojo patarėjo kompetencijomis neabejoja.
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

M.Kareniauskaitė LGGRTC su pertraukomis dirbo nuo 2010 metų, tačiau praėjusių metų gruodį nusprendė iš jo pasitraukti dėl jausto spaudimo, profesinių kompetencijų nevertinimo ir valdovybės siekio užkardyti kritiką, 15min sakė istorikė.

Ji sako, kad atsiradus galimybei dirbti su kitu projektu, nusprendė išvengti atviro konflikto ir išeiti.

Taip pat, istorikės teigimu, jeigu panaši situacija nebūtų nutikusi ir jos buvusiems kolegoms, viešai to nepasakotų.

„Bet kai sužinojau, kad panašaus spaudimo ir net profesinių nuobaudų sulaukė ir Centre dirbantys mano buvę kolegos, kuriuos laikau puikiais istorikais, tapo svarbu paviešinti ir savo atvejį“, – socialiniame tinkle rašo ji.

Sužinojau, kad panašaus spaudimo ir net profesinių nuobaudų sulaukė.

Blogybės prasidėjo pasikeitus vadovams

Iki praėjusių metų vasaros Centrui vadovavo Teresė Birutė Burauskaitė, tačiau nuo 2020-ųjų liepos šias pareigas perėmė profesorius Adas Jakubauskas.

M.Kareniauskaitės teigimu, iki LGGRTC vadovybės pasikeitimų psichologinis klimatas buvo „iš esmės geras“, organizacijoje galima buvo laisvai išsakyti savo nuomonę.

„Uždirbdavau mažai, bet ex generalinė direktorė gerbė žodžio, nuomonių ir įsitikinimų laisvę. Pavyzdžiui, buvo spaudžiama atleisti darbuotojus dėl pastarųjų politinių pažiūrų, kitų dalykų – bet ji atsilaikė.

Be to, spaudoje ar socialiniuose tinkluose mes, darbuotojai, galėjome išreikšti savo nuomonę, kritiką, diskutuoti ir kelti klausimus“, – sakė ji.

Tačiau, jos teigimu, vadovo vietą užėmus A.Jakubauskui, situacija stipriai pasikeitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Adas Jakubauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Adas Jakubauskas

Jai atostogaujant buvo priimtas sprendimas nebekviesti skyrių vadovų į Centro patariamosios tarybos posėdžius. Nors M.Kareniauskaitė teigė žodžiu išsakiusi norą posėdžiuose dalyvauti, toks prašymas, pasak jos, buvo ignoruojamas.

„Toliau kvietimų negaudavau. Tik galėjau elektroninėje sistemoje matyti protokolus – jau po visko. Tad sprendimai dėl Centro ateities, einamųjų reikalų, nuo to laiko buvo priimami už uždarų durų, nekomunikuojant su padalinių vadovais“, – pabrėžė ji.

Kritika Centro vadovybei – negalima

Tuomet nesusipratimų kilo su centro vadovo A.Jakubausko naujai paskirtu vyresniuoju patarėju, žurnalistu, publicistu, knygų autoriumi Vidmantu Valiušaičiu.

Jis istorikų bendruomenėje vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kuriems istorikams kyla klausimų – abejojama dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas.

Lietuvos Žydų bendruomenė prašė LGGRTC generalinio direktoriaus iš naujo įvertinti, ar V.Valiušaitis gali eiti jam skirtas pareigas, tačiau jis jas eina iki šiol.

Bendruomenė kreipimęsi į Centro vadovą nurodė susirūpinimą, kad V.Valiušaitis yra betarpiškai susijęs su žydų istorija ir jos iškraipymu.

Pati M.Kareniauskaitė sako anksčiau jokių išankstinių nuostatų apie jį neturėjusi. Tačiau vėliau jo kompetencijos ėmė kelti klausimų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

„Kai gerbiamas patarėjas pradėjo vidiniuose Centro debatuose teigti, kad Birželio sukilimas ir ginkluota pokario ginkluota rezistencija yra tas pats fenomenas, ir kad LGGRTC tyrimų programos suformuluotos pažeidžiant Centro įstatymą, man tai pasirodė mažų mažiausiai neprofesionalu, ir kiti Centro istorikai profesionalai išsakė kritiką tokiam požiūriui“, – teigė ji.

Po tokių V.Valiušaičio pasisakymų M.Kareniauskaitė teigia pasiūliusi Cento viduje dar kartą įsigilinti į šių klausimų akademinių tyrimų kontekstą. Tačiau tokia iniciatyva buvo ignoruota.

Tad po tokių dalykų tikrai suabejojau V.Valiušaičio profesinėmis kompetencijomis atlikti jo pareigybėje nurodytą uždavinį.

Esą susidarė vaizdas kad Centro vadovybei ir vyresniajam patarėjui nėra įdomu, kas vyksta Lietuvos ir užsienio akademiniame lauke rezistencijos tematika.

„Tad po tokių dalykų tikrai suabejojau V.Valiušaičio profesinėmis kompetencijomis atlikti jo pareigybėje nurodytą uždavinį – dirbti formuojant centro tiriamąsias programas. Ir supratau, kad vidinė kritika Centre vadovybės nėra išgirstama, į ją neatsižvelgiama“, – sakė ji.

Centro vadovybė „užčiaupė burnas“

Tai, kad jokia į LGGRTC vadovybę nukreipta kritika nėra toleruojama, M.Kareniauskaitė įsitikino dar kartą, kai LRT Radijo laidoje „Ryto Garsai“ pateikė komentarą apie Laisvės kovų dalyvio statuso suteikimą.

Šioje laidoje buvo diskutuojama, ar centro patarėjui V.Valiušaičiui Laisvės kovų dalyvio statusas buvo suteiktas pagrįstai. Jis skiriamas LGGRTC teikimu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Valiušaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Valiušaitis

Nors M.Kareniauskaitė tik pateikė savo nuomonę, kurioje teigė, kad V.Valiušaičiui toks statusas galėjo būti skirtas, vėliau sako sulaukusi jo elektroninio laiško „su galimais grasinimais ir galimu spaudimu mano tiesioginiams viršininkams man skirti tarnybinę nuobaudą, galutinai nusprendžiau pati iš Centro išeiti“, – sprendimą pasitraukti iš centro paaiškino ji.

Jos teigimu, laiške taip pat rašyta, kad centro darbuotojai apskritai neturi teisės komentuoti Rezistentų teisių komisijos darbo.

Tačiau ji nesupranta, kodėl.

„Rezistentų teisių komisija, kaip pati teigia, savo darbe yra laisva, nuo Centro nepriklausoma, tyrimus dėl Laisvės kovų dalyvių ir kitų teisinių statusų priima be Centro įsikišimo ir veikia kaip atskiras vienetas.

Tad jei komisija veikia atskirai nuo Centro – kodėl Centro istorikams negalima komentuoti jos darbo ir sprendimų?“ – retoriškai klausė ji.

Štai taip Centro vadovybė užčiaupė burnas bet kokiai kritikai – viduje ji ir taip negirdima.

M.Kareniauskaitė taip pat pažymėjo, kad jos kolegė dr. M.Jurkutė už tuos pačius komentarus LRT.lt laidoje ir savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje gavo tarnybinę nuobaudą.

Jei gautų tokią antrą, būtų atleista, nurodo buvusi LGGRTC darbuotoja.

„Štai taip Centro vadovybė užčiaupė burnas bet kokiai kritikai – viduje ji ir taip negirdima, išorėje – bandyk, bet būsi nubaustas arba net atleistas“, – apibendrino M.Kareniauskaitė.

Viešas protestas

Savo istorija socialiniame tinkle pasidalinusi Monika Kareniauskaitė sako skelbianti „viešą protestą dėl negerovių LGGRT centre.“

Pasak jos, šiuo metu jame varžoma žodžio, profesinė bei mokslinės saviraiškos laisvė. Daromas spaudimas Centre dirbantiems profesionaliems istorikams.

Taip pat Centro skyrių vadovai ir istorikai profesionalai yra nušalinami nuo Centro reikalų, strategijos ir misijos formavimo. Centro tyrimų kryptys ir programų formavimas atiduodamas ne į profesionalų istorikų rankas.

Ji pažymi, kad „protestas nėra nukreiptas išimtinai į V.Valiušaičio asmenį ar tuo labiau Valiušaičio knygas bei straipsnius. Visi turime teisę į žodžio laisvę, nuomonės raišką“.

M.Kareniauskaitė ragina spręsti aukščiau išvardintas negeroves centre.

Manau, kad institucija, sukurta tirti ir įamžinti totalitarizmo represijas, neturėtų veikti autoritariniais metodais.

Taip pat „sukurti centre ne autoritarinį valdymą“, „vengti vidinės ir išorinės cenzūros, vadovautis žodžio laisvės ir teisės bei teisingumo viršenybės idealais“, taikyti aukštus akademinius standartus Centro veiklai, tyrimams, leidybai“ ir kt.

„Manau, kad institucija, sukurta tirti ir įamžinti totalitarizmo represijas, neturėtų veikti autoritariniais metodais, o ypač taikyti tokių metodų prieš savo darbuotojus ir mokslininkus“, – apibendrino ji.

Atgal į Centrą grįžti dirbti M.Kareniauskaitė sako neplanuojanti.

Centro vadovas A.Jakubauskas: vadovaujamasi gandais

15min susisiekus su Genocido centro vadovu A.Jakubausku, jis pateikė kiek kitokią įvykių versiją.

Jo teigimu, M.Kareniauskaitė, pranešdama apie išėjimą iš darbo, nurodė kitus motyvus, esą buvusi Centro darbuotoja nusprendė su vyru užsiimti visai kita veikla.

„Ji buvo atėjusi pas mane pokalbiui. Mes darėme tokią intelektinę sesiją ir po tos intelektinės sesijos jis sakė, kad aš supratau, kad turiu visai kitą gyvenimo kelią ir matyčiau kitą pasirinkimą“, – aiškino jis.

O galutinį sprendimą istorikė, pasak jo, esą priėmė dalyvaudama lyderių konferencijoje – „suprato, kad turi užsiimti kitkuo“, nurodė jis.

Paklaustas, kodėl buvo priimtas sprendimas nebekviesti skyrių vadovų į Centro patariamosios tarybos posėdžius, profesorius teigė, jog toks sprendimas buvo atliktas demokratiniu būdu.

A.Jakubauskas sakė, kad praėjusių metų liepą, jam pradėjus eiti naujas pareigas, buvo sukviesta pirmoji Centro taryba, visi skyriai ir skyrių vadovai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Adas Jakubauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Adas Jakubauskas

Susirinkime, jo teigimu, dalyvavao apie 17 žmonių, o paklausus, ar jie nori dalyvauti visuose susirinkimuose, ar tik tuose, kur bus svarstomi istorikų kompetencijai priskirti klausimai, darbuotojai, A.Jakubausko teigimu, nubalsavo už antrąjį pasiūlymą.

„Čia yra sprendimas, priimtas demokratiniu keliu“, – pažymėjo jis. Tačiau M.Kareniauskaitė tuo metu atostogavo ir balsavime nedalyvavo.

Kompetencijomis neabejoja

Atsakydamas į išsakytas abejones dėl V.Valiušaičio kompetencijų, LGGRTC vadovas sakė juo neabejojantis. Pasak jo tai, kad vyresnysis patarėjas neturi istorijos diplomo, šiomis dienomis nėra problema, nes ir be jo asmuo gali išmanyti tam tikrą mokslinį lauką.

„Valiušaitis domisi karu, pokario rezistencija, ginkluotu pasipriešinimu jau nuo Sąjūdžio laikų – tai yra, 30 metų, be jokios abejonės tas labai turėtų imponuoti, kad žmogus atvežęs iš Amerikos labai daug archyvų, viešos paskaitos buvo skaitomos“, – pasitikėjimo priežastis vardijo jis.

Taip pat profesorius pabrėžė, kad V.Valiušaitis yra pasamdytas dirbti tik pusę etato su terminuota sutartimi, todėl jo įtaka labai pervertinama.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidmantas Valiušaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vidmantas Valiušaitis

„Be reikalo laužomos ietys ties Valiušaičiu, kada jis kaltinamas, bet niekur tie kaltinimai neparemiami jokiomis citatomis, ką ne taip parašė, ar pasakė, bet kaltina, kad nepatinka Valiušaitis“, – komentavo A.Jakubauskas.

Laisvė nėra varžoma

Taip pat LGGRTC vadovas tikino, kad dirbančų istorikų laisvė nėra varžoma.

„Čia yra insinuacijos ir gandai. Ir labai keista, kad istorikai, kurie visą laiką turi remtis dokumentais ir pagrįsta medžiaga, vadovaujasi gandais“, – išsakytais kaltinimais stebėjosi jis.

Jis papildė, kad visus klausimus ir kylančias problemas galima išdiskutuoti Centro viduje. Nors M.Kareniauskaitė teigė, kad keliami klausimai nėra sprendžiami.

Komisija konstatavo, kad ji elgėsi neetiškai.

Priminus apie anskčiau aprašytą centre dirbančios istorikės M.Jurkutės atvejį, kai ši, laidoje išsakiusi savo nuomonę, gavo nuobaudą, A.Jakubauskas teigė, kad tokį sprendimą prėmė iš darbuotojų sudaryta komisija.

„Komisija konstatavo, kad ji elgėsi neetiškai, kad ji pažeidė Centro direktoriaus 2015-ų metų įsakymą, kur turi būti įvairūs aspektai pagarbos kolegoms ir kiti dalykai.

Galų gale kvestionavo pačios rezistentų komisijos darbą, galbūt neskaidriai. Tą problemą galėjo iškelti centro viduje, bet ne kvestionuoti išorėje“, – centro istorikės veiklą komentavo jis.

Su V.Valiušaičiu 15min susisiekti nepavyko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?