Jos atstovai kviečiami atvykti į Lietuvą ir ieškoti sprendimų, kaip užkardyti šią žalingą praktiką, kuri kenkia ne tik žiniasklaidos ir Lietuvos įvaizdžiui, kelia grėsmes nacionaliniam saugumui, bet ir gyventojams, iš kurių išviliojami pinigai, siūlant greitai praturtėti.
Tuo tikslu asociacija, vienijanti populiariausius ir didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius naujienų portalus, Seimo Kultūros komitetui pateikė išsamią informaciją apie problemą ir siūlomus klausimus kompanijai „Meta“, valdančiai platformą „Facebook“.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, visuomenėje kyla vis didesnis nepasitenkinimas dėl internetinių sukčių veiklos kurti ir platinti naujienų portalų kopijas socialiniame tinkle „Facebook“, kur skleidžiama dezinformacija, o tai darant naudojami žiniasklaidos priemonių pavadinimai, prekiniai ženklai, dizainas, žurnalistų tapatybės ir atvaizdai, pateikiamos finansinės schemos, kaip praturtėti, pelningai investuoti, pavyzdžiui, į naftos pramonę, siekiant pasipelnyti iš gyventojų. Kitaip tariant, interneto piktavaliai, siekdami atliepti aktualijas, kuria melagingą informaciją klonuose.
„Sprendžiant šią problemą, svarbu suremti pečius ne tik Lietuvoje, bet tarptautiniu lygiu. Tai yra labai svarbu, nes kol kas internetiniai piktavaliai nevaržomi veikia „Facebook“ platformoje, kur perka reklamas klonams populiarinti, siekdami pritraukti kuo didesnes skaitytojų auditorijas ir norėdami pasipelnyti iš jų. Kai kurių klonų paskyros „Facebook“ siekia šimtatūkstantines auditorijas, kurios vis auga, nes niekas jų neužkardo, o tai padaryti gali „Meta“, nes turi tam visus reikiamus įrankius. Tai yra netoleruotina, nepriimtina ir kenkia ne tik Lietuvos gyventojams, Lietuvos žiniasklaidos, bet ir socialinės platformos „Facebook“ bei jų valdytojų „Meta“ reputacijai“, - sako L.Bušinskaitė.
Pasak jos, skaitmeninė žiniasklaida sulaukia pretenzijų iš gyventojų dėl tokios sukčių veiklos – nukentėję žmonės būna įsitikinę, kad melagingą informaciją gavo iš žinomo naujienų portalo paskyros „Facebook“. Tad ir atsakomybę už žalą jie priskiria ne tikriems kaltininkams – internetiniams piktavaliams, o žiniasklaidos priemonėms. Nukentėjusieji dažnai negali patikėti, kad jų skundžiama informacija buvo paskleista ne naujienų portaluose ar jų paskyrose „Facebook“, o trečiųjų asmenų padarytame žiniasklaidos priemonės klone. Patikėję galimybės greitai užsidirbti, gyventojai praranda pinigus, kurių nėra galimybės susigrąžinti.
Seimo Kultūros komiteto nario Vytauto Kernagio teigimu, gyvenant šiame propagandos ir melagienos laikmetyje yra labai svarbu, kad ne tik verslas, bet ir politikai reaguotų žaibiškai.
„Siekiant užkardyti žinių portalų interneto svetainių klonus jau yra keičiami įstatymai. Visgi įstatymais negalime keisti „Meta“ vidaus darbo taisyklių, todėl, gavę IŽA kreipimąsi, nedelsiant organizuojame susitikimą su „Meta“ ir Lietuvos žiniasklaidos atstovais tam, kad gautume geriausią sprendimą, kaip užkardinti naujienų portalų klonus „Meta“ socialinių tinklų platformose“, - sako V.Kernagis.
Buvęs „Meta“ vadovas Lietuvai kompanijoje „Httpool“ Justinas Jautžemis tvirtina, kad šiai pasaulinei technologijų kompanijai nuo spalio 1 d. pilnai perėmus Baltijos šalių aptarnavimą, norėtųsi matyti didesnį skiriamą dėmesį ne tik komerciniams klausimams.
„Akivaizdu, kad kompanija „Meta“ turi įrankius ir sprendimus spręsti problemas, kurias kelia skaitmeninės žiniasklaidos bendruomenė. Tam reikia tik politinės valios iš „Meta“ biuro Lenkijoje, Varšuvoje“, - sako J.Jautžemis.
Pasak asociacijos, kompanija „Meta“ puikiai moderuoja dalykus, kurie svarbūs jų reklamos politikos klausimams, tad svarbu kelti klausimus, kodėl jie greičiau nereaguoja į valstybinius poreikius, šiuo atveju - Lietuvos. Jie taip pat skanuoja ir reklamdavių svetaines, turinį, turi griežtas taisykles finansiniams produktams, bet nežinia dėl kokių priežasčių nepritaiko jų internetiniams nusikaltėliams, kurie pelnosi iš žmonių patiklumo.
Nespręsdama šios problemos kompanija „Meta“ tampa bendrininke su sukčiais, kurie pelnosi iš žmonių, pritaikę įvairias finansinės apgaulės schemas klonuose, plintančiuose platformoje „Facebook“. Be to, kompanija „Meta“ per mažai dėmesio skiria prekės ženklų apsaugai, o tai tik patvirtina „Facebook“ plintančios naujienų portalų ir jų paskyrų kopijos.
IŽA atkreipia dėmesį į tai, kad „Meta“ turi ir naudoja įrankius įvairiems vaizdams ir tekstams, prieštaraujantiems jos gairėms, aptikti. Taip pat nuskaito svetaines, gali nustatyti jų naudingumą ir įsitikinti, jog tai atitinka vidaus politikos taisykles. Tad keliamas klausimas, kodėl netrukdoma kurti nelegalų turinį, puslapius, svetaines ir pirkti reklamą šiems neteisėtiems produktams populiarinti platformoje „Facebook“.
Keliamas klausimas, ar į „Meta“ automatinį algoritmą gali būti įtrauktos papildomos taisyklės, kurios atitinka Lietuvos įstatymus. Taip pat, ar galėtų „Meta“ neapsiribojant tik savo algoritmais, o gavusi pranešimą iš Lietuvos institucijų ar prekių ženklų valdytojų dėl pažeistų jų teisių, reaguoti ir panaikinti klonus, susisiekiant su tikruoju valdytoju, vykdant Lietuvos institucijų nurodymus.
Taip pat kompanijai „Meta“ bus siūloma įtraukti tam tikrų kategorijų prekės ženklus, pavyzdžiui, naujienų portalus, į saugomus prekės ženklus, kad niekas negalėtų sukurti žiniasklaidos priemonių klonų. Jei yra naudojama „Meta Business Manager“, vadinasi turėtų būti sudarytos galimybės apsaugoti nuo autorių teisių pažeidimo.
„Meta“ atstovų bus klausiama, kodėl jie ignoruoja ir netobulina komentarų moderavimo, netikrų vartotojų aptikimo ir dezinformacijos sklaidos komentaruose ir kaip tai būtų galima padaryti, padedant Lietuvos institucijoms. Galbūt, pavyzdžiui, būtų tikslingas paskyrų valdytojų atitikties reglamentavimas su galimybe juos patikrinti.
IŽA primena, kad naujienų portalų kopijų kūrimas ir platinimas „Facebook“ itin suaktyvėjo šių metų vasarą. Tai gali būti susiję su geopolitine situacija, Rytų valstybių noru testuoti Lietuvos pasirengimą atremti hibridines, kibernetines atakas ne tik prieš institucijas, bet ir tradicinės žiniasklaidos priemones. Tad, jei nebus imtasi būtinų priemonių tokių klonų, kurie turi šimtatūkstantines auditorijas, plitimui stabdyti, gali kilti realios grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, jei, pavyzdžiui, juose būtų pradėta skelbti Lietuvai priešiška informacija.
