Lyg Rusnėje
Bendorėlių 1-osios al. gyventojai pasakoja, kad tai kelias, kuriuo į namus ir iš namų rieda šimtai automobilių, keliauja pėstute šimtai vaikų ir žmonių be automobilių. Ir visi jie jaučiasi lyg Rusnėje per potvynį.
„Kelias užpiltas vandeniu jau gerą pusmetį, kai statytojas šalia pradėjo „naikinti“ natūraliai susiformavusius du vandens telkinius, vadinamus prūdus, kad galėtų statyti gyvenamąjį-komercinės paskirties namą/namus, pilant žemėmis, bet nedarydamas jokių kitų techninių ir inžinerinių sprendimų tam vandeniui išbėgti, nubėgti.
Taip vanduo pradėjo sunktis tiesiog ant pagrindinio rajono kelio, nes toje vietoje natūralus kelio nužemėjimas. Palijus bala padidėja, šąlant net iki -20, bala vis tiek išlieka, nes vanduo nuolat tekantis, ne stovintis, todėl ir šąla, ir dar vanduo telkšo.
Šiomis dienomis, kai orai atšilo ir dar lijo, turėjom kone Rusnės variantą. Žmonėms praeiti tiesiog nebeįmanoma, pravažiuoti gali tik drąsuoliai ar aukštesniais automobiliais“, – pasakojo viena šio kvartalo gyventoja.
Plačiau: Prie Vilniaus – lyg Rusnėje: kelias atsidūrė po vandeniu – nei praeiti, nei pravažiuoti.
Kaltina verslą, šis ginasi
Bendorėlių alėjos bendrijos pirmininkas Henrikas Mačiulskis dar rugsėjo vidury yra siuntęs raštą tiek šios teritorijos vystytojams UAB „Rosado“ ir statytojams UAB „Laslita“ dėl jų projekto, kad ši nuolatinė bala kelia nepatogumų tiek Bendorėlių 1-ąja alėja besinaudojantiems vairuotojams, tiek pėstiesiems, kurie yra priversti bristi per vandenį norėdami pasiekti autobusų stoteles ar Senojo Ukmergės kelio pėsčiųjų taką.
-
Bendorių gyventojai pyksta: S.Skvernelio gatvei pinigų atsirado, o jų gatvė iš sąrašo iškrito
-
Neapsikentę Vilniaus rajono gyventojai skundžiasi smarve: spėja, kad kaltas darželis
-
Du šeimininkai, o tvarkos nėra: šeši metrai duobių tarp šalutinės gatvės ir pagrindinio kelio
-
Prie Vilniaus – lyg Rusnėje: kelias atsidūrė po vandeniu – nei praeiti, nei pravažiuoti
Rašte cituotas ir Statybos įstatymas, kuriame nurodoma, kad „statinys turi būti statomas taip, kad trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“.
UAB „Rosado“ direktorius Kęstutis Sadauskas vis dėlto sako, kad jie taip pat yra šios situacijos aukos, ne kaltininkai.
„Situacija yra tokia, kad mes tą sklypą nusipirkome tik pavasarį. Anksčiau ten buvo lietaus susikaupęs vanduo. Iš kur tas vanduo atsirasdavo? Jis atsirasdavo dėl to, kad prieš kažkiek metų Vilniaus rajonas ar Kelių direkcija savavališkai paėmė ir paklojo vamzdžius, kuriais vanduo nubėga nuo Senojo Ukmergės plento, nuo kalno. Viskas nubėga, yra padarytas kanalizacijos šulinys.
Iš to kanalizacijos šulinio yra tiesiog svetimoje žemėje, mano riboje, išvestas vamzdis, iš kurio vanduo subėga į mano sklypą. Įstatyme niekur nėra parašyta, kad taip galima daryti, tai yra pažeidimas. Nei jums patiktų, jeigu jūsų sklype kaimynas taip padarytų, nei man patinka“, – teigė K.Sadauskas.
Kaltės nemato
Tačiau Kelių direkcija savo kaltės šioje vietoje neįžvelgia. Direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininko Sauliaus Jansono pateiktame komentare teigiama, kad klausimai dėl nuotekų vandens nuvedimo tvarkymo šioje vietoje yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kompetencija.
Taip nurodyta Kelių įstatyme – vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
„Informuojame, kad teisminį ginčą dėl nuotekų tvarkymo Bendorių kaime Kelių direkcija yra laimėjusi. Atkreipiame dėmesį, kad ne kelio elementai ar netinkama kelio priežiūra sukelia gyventojų interesų pažeidimą, o problema yra už kelio juostos ribų.
Reljefo pokyčių ties šalia kelio esančiais žemės sklypais kelio rekonstrukcijos metu atlikta nebuvo, kelio ruože vandens pralaidos jau buvo ilgą laiką iki kelio rekonstrukcijos. Tai rodo, kad situacija kelio plote ir žemės sklypuose, esančiuose greta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 Bukiškis – Maišiagala, prieš ir po rekonstrukcijos, faktiškai nepasikeitė.
Atkreipiame dėmesį, kad ne kelio elementai ar netinkama kelio priežiūra sukelia gyventojų interesų pažeidimą, o problema yra už kelio juostos ribų.
Teisminio ginčo metu buvo nustatyta, kad šalia kelio esančiuose žemės sklypuose buvo įrengta melioracinė sistema, funkcionavusi iki 2017 metų. Melioracijos sistemos būklės pasikeitimas (neveikimas) nėra nuo Kelių direkcijos priklausanti aplinkybė ir Kelių direkcija nėra atsakinga už tinkamą melioracijos sistemos veikimą, nes ši sistema nuosavybės teise priklauso valstybei ir ją valdo savivaldybės.
Be to, būtent savivaldybės yra atsakingos, kad būtų tinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas nuotekų tvarkymas, būtų užtikrinta, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nuotekos nebūtų išleidžiamos į aplinką“, – teigiama Kelių direkcijos komentare.
Jame taip pat nurodoma, kad savivaldybės valdžios institucijoms taikoma ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai:
„Vilniaus rajono savivaldybei apie šalia kelio esančių žemės sklypų nuolatinį tvindymą bei kitoje kelio pusėje esančio gyvenamojo kvartalo nuotekų išleidimą į aplinką yra žinoma jau ilgą laiką (nuo 2016 m.).“
Siūlo kreiptis į teismą
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė irgi laikosi savo – kelias nėra jos, tad ir rūpesti ne jos.
„Informuojame, kad Bendorėlių 1-oji al. nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ši gatvė yra priskiriama vidaus keliams.
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, už vidaus kelių įrengimą ir priežiūrą yra atsakingi juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurių reikmėms naudojami šie keliai, šiuo atveju – įrengta asfaltbetonio danga priklauso Bendorėlių alėjos bendrijai ir UAB „Rosado“ (žiūrėti schemą)“, – tokį savivaldybės komentarą atsiuntė Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Leganovič.
Ji taip pat papildomai informavo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta, jog „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“.
Todėl esą gyventojai galėtų kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija tvirtina, kad „reaguodama į susiklosčiusią situaciją papildomai kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją“.
Gyventojai galėtų kreiptis į teismą dėl kitų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Su bendrovių atstovais susitikę gyventojai šią savaitę sako jokių tinkamų sprendimų neradę, tik kad bus leista vandeniui per kelią nubėgti į kitoje kelio pusėje esantį tvenkinuką. Tai esą laikinas sprendimas, tad gyventojai neatmeta kreipimosi į teismą galimybės – galvoja pasitelkti advokatus ir mėginti sustabdyti projektą, kad jis būtų peržiūrėtas ir numatyta, kur vandenį nuvesti.
