Dar prieš gerus dešimt metų Jauniūnuose, Joniškio rajone, buvo gana įspūdingai švenčiamos Saulės mūšio metinės, kurios dabar vadinamos Baltų vienybės diena.
Pakilo dūmų uždanga, o pro ją išnėrė ginkluoti raiteliai. Vėliau pasigirdo liaudies daina.
Jai beskambant girdėjosi Lietuvos kultūros fondo pirmininko Huberto Smilgio raginimai dalyvauti loterijoje ir laimėti jo leidykloje išleistų knygų.
Iki tol ir po to buvo įvairių peštynių: ir dėl Saulės mūšio vietos, ir dėl minėjimo formos, ir dėl įamžinimo, ir dėl įamžintojų.
Aišku viena, kad istorikas Romas Batūra vienintelis Lietuvoje yra labiausiai įsigilinęs į Saulės mūšio tyrinėjimą. Būtent jis ir nustatė apytikslę mūšio vietą, kurią patvirtino ne vienas istorinis šaltinis.
R.Batūra tiria Saulės mūšį jau nuo 1983-iųjų ir yra vienintelis, parašęs apie tai monografiją. Istorikas duoda 99 procentus, kad mūšis vyko būtent netoli Jauniūnų.
Taip pat faktas, kad po Saulės mūšio lietuviai ir žemaičiai Kalavijuočių ordinui gerai įkrėtė. Po to ordinas buvo išformuotas, o jo likučiai prijungti prie Livonijos ordino.
Dar viena hipotezė gali virsti faktu – su Kalavijuočių ordinu buvo susidorota lengviau nei su šiuolaikinės politikos cirku.
Jau bemaž du dešimtmečius yra kuriamas memorialas Saulės mūšiui atminti. Pirmiausia buvo užritintas akmuo. Vėliau sugalvota memorialo idėja.
Iš vietinio ūkininko ir tarybos nario Romo Karūžnos, šiek tiek pasiderėjus, už 11 tūkst. litų nupirkti keturi hektarai žemės, iškastas tvenkinys, suręstas tiltas, paklota plytelių, prisodinta augalų.
Joniškio meras vilčių jau nemato
Vietovė yra Joniškio rajone. Tai rajono merui Gediminui Čepuliui – ir garbė, ir galvos skausmas. Memorialui, kurį su savo bendradarbiais sukūrė architektas Algimantas Černiauskas, jau skirta du milijonai litų (apie 600 tūkst. eurų).
Darbai prasidėjo dar 2008-aisiais. Panaudota jau du trečdaliai, tačiau norint pabaigti vėl trūksta 800 tūkst. eurų. Kasmet ši suma auga, nes padaryti darbai tiesiog nyksta akyse. Medinį tiltą niokoja chuliganai, o per vasarą pašaliai apželia piktžolių mišku.
2012 metais finansavimą tarsi kirviu nukirto. Gal krizė? O gal valdžia keitėsi?
Tuomet jau meru tapęs G.Čepulis teigia ne kartą važiavęs į Seimą pristatyti jau atliktų darbų, tikėdamasis, kad bus skirta lėšų memorialui užbaigti.
„Labai mažai Seimo narių susirinkdavo. Tik mūsiškiai. Kitiems buvo visiškai neįdomu. 2016-ieji paskelbti Saulės mūšio metais, tačiau finansavimo užbaigimui neskirta“, – guodėsi meras.
Miesto vadovas suka galvą – gal ras kokią tarptautinę programą, kuri finansuoja panašius objektus? Tačiau panašu, jog memorialas turės palaukti kito jubiliejaus. Gal – 800-ojo? Šiemet visko užbaigti beveik neįmanoma.
„Net jei gautume finansavimą, šiemet jau nespėtume. Ilgai užtruktų konkursai. Dėl jų užtruktume kone iki rugpjūčio mėnesio. Jei Seimas, tvirtindamas biudžetą, būtų skyręs lėšų, jau dabar būtume skelbę konkursą – spėtume“, – teigia meras G.Čepulis.
Teoriškai įmanoma užbaigti Saulės mūšio memorialą, jei atsirastų privačių rėmėjų. Kol kas tokių horizonte nematyti.
Politinis išgverimas
Architektas Algimantas Černiauskas nesistebi tokia situacija: „Kur pinigai – ten politika. Daugiau kaip pusė darbo padaryta. Saulės mūšio metai paskelbti. Vyriausybė įpareigota, tačiau pinigų neskirta.“
Memorialo autorius priminė, kad Saulės mūšis yra vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje vykęs valstybei svarbus mūšis.
Reikalai pajuda tik tada, kai situacija pakvimpa absurdu. Nėra valstybinio mąstymo, tik politinis išgverimas ir į save lenkti nagai.
Jis supranta Joniškio valdžią, kuriai sunku išjudinti Seimą, tačiau jo strėlės skirtos visiems ir visų lygių politikams: „Telšiai Durbės mūšiui įamžinti rado privačių lėšų. Galime sakyti, kad tai nulėmė žemaičių temperamentas.
Jokiu būdu nemanau, kad vien Joniškio valdžia turi rūpintis monumento užbaigimu. Tiesiog Seimas dar kartą įrodė, koks yra mūsų politinis mentalitetas.
Reikalai pajuda tik tada, kai situacija pakvimpa absurdu. Nėra valstybinio mąstymo, tik politinis išgverimas ir į save lenkti nagai.
Dabar visi žaisime atsiminimų vakarą: kas sutrukdė, kas ko nedavė, kas kokia akciją suorganizavo. O kai pabaigsime darbus, garantuoju – visi politikai sulėks ir vaizduos, kiek daug jie čia nuveikė.
Manęs tai nestebina – toks Lietuvos politikų primityvokas priėjimas prie problemų sprendimo būdingas visose srityse.“
