Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 01 29

Dėl „popierinių“ chemijos, fizikos ir biologijos egzaminų nukenčia vaikų ugdymas mokyklose

Per gamtos mokslų pamokas mokyklose reikia vykdyti daugiau eksperimentų ir mažiau skaityti knygas, įsitikinęs Europos Sąjungos (ES) gamtos mokslų olimpiados įkūrėjas Michaelas A.Cotteris.
Moksleiviai atlieka eksperimentus.
Moksleiviai atlieka eksperimentus. / Tomo Lukšio/BFL nuotr.

Ši olimpiada šiemet rengiama Lietuvoje. Aptarti pasirengimo šią savaitę į Vilnių atvykęs M.A.Cotteris šalies pasirengimą jai, vietos organizatorių darbą įvertino kaip itin sklandų.

Tačiau kalbėdamas apie gamtos mokslų dėstymą mokyklose sakė matantis problemų. Pasak jo, būtina daugiau dėmesio skirti praktikai, labiau integruoti dalykus norint ugdyti realias problemas sprendžiančius specialistus.

„Visi mokslai iš tiesų yra persipynę – reikia ir biologijos, ir chemijos, ir fizikos, kad išspręstum šiandienos problemas, kokios jos bebūtų, ir reikia, kad tie žmonės dirbtų kartu. Kiek žinau, mano šalyje Airijoje jaunesni mokiniai mokosi šių dalykų bendrai, bet vėliau tai tampa chemija, fizika ir biologija“, – žurnalistams sakė M.A.Cotteris.

Edukologas pabrėžė, kad jau dešimtą kartą rengiamoje tarptautinėje olimpiadoje užduotys sprendžiamos neskirtant jų į fizikines, chemines ar biologines, ir džiaugėsi, kad olimpiados užduotys vėliau būna panaudojamos kai kuriose mokyklose.

„Taigi gal mūsų olimpiada turi šiek tiek įtakos, bet praktikos ir dalykų integravimo mokyklose dar yra per mažai. Tikiuosi, kad tai pasikeis“, – kalbėjo jis.

Olimpiadų Airijoje ir kitur Europoje organizatorius M.A.Cotteris teigė, kad gamtos mokslai pirmiausia suprantami per praktines užduotis ir apgailestavo, kad mokyklose dažnai nueinama lengvesniu keliu.

ES gamtos mokslų olimpiada Lietuvoje vyks balandžio 22–29 dienomis.

„Teoriškai moksleiviai turi atlikti, tarkime, 20 laboratorinių darbų, bet niekas jų vėliau netikrina, nes egzaminai laikomi raštu“, – apgailestavo jis.

M.A.Cotteris sakė negalintis atskleisti, ar užduotyse į Vilnių atvyksiantiems jauniesiems mokslininkams atsispindės Lietuvos specifika. Paprastai olimpiadą rengiančios šalys užduotis susieja su nacionaliniais ypatumais – pavyzdžiui, Čekijoje pernai moksleiviai vienoje iš užduočių aiškinosi čekiško alaus savybes, anksčiau Vokietijoje vykusioje olimpiadoje viena iš užduočių buvo susijusi su čia populiariomis bulvėmis.

„Galėtų būti kas nors apie aukštus vaikinus, krepšinį – kaip jį žaisti, kaip išmatuoti kamuolį, ar jis plauktų, o gal geriau plauktų sūriame vandenyje, ar išgėrus alaus lengviau pataikyti į krepšį... Klausimai gali būti su tuo susiję, bet gali ir nebūti“, – juokavo jis.

ES gamtos mokslų olimpiada Lietuvoje vyks balandžio 22–29 dienomis. Užduotis šių metų konkursui rengia Vilniaus universiteto dėstytojai.

Olimpiadą Lietuvoje organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, Nacionalinė moksleivių akademija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras.

Renginio globėjas – prezidentas Valdas Adamkus.

Ši olimpiada pradėta organizuoti 2003 metais Airijoje. Lietuva šioje olimpiadoje pradėjo dalyvauti 2007 metais. Iš devynių dalyvavusių Lietuvos komandų viena laimėjo aukso ir aštuonios – sidabro medalius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs