Praėjusią savaitę Vyriausybė šalių susitarimu atleido VST vadą Ričardą Pocių.
Šią savaitę R.Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A.Bilotaitę nekompetencija. Jo teigimu, per riaušes prie Seimo ji delsė priimti sprendimus, neįvedė plano „Vėtra“, būtino malšinant riaušes. Generolo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Atsakydamas į tai R.Pocius 15min dar kartą patikino sulaukęs ministerijos vadovybės grasinimų, kad prieš jį neva bus daroma tiek tyrimų, kol jis bus atleistas: „Jie man tiesiai ir pasakė, kad darys tiek tyrimų, kol būsiu atleistas“.
Vadina liguistais kliedesiais
Iš komandiruotės Čekijoje grįžusi vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė surengė spaudos konferenciją, pateikdama savo poziciją ir atsakydama į žurnalistų klausimus dėl buvusio VST vado R.Pociaus pasisakymų žiniasklaidoje ir jo atleidimo iš pareigų priežasčių.
„Buvusio VST vado pareiškimai jau panašėja į liguistus kliedesius, kuriuos būtina stabdyti. Desperatiška generolo gynybinė taktika pradeda kenkti statutinių tarnybų ir šalies įvaizdžiui. Ir dabartiniame geopolitiniame kontekste tai darosi pavojinga.
Taip, vadu nepasitikėjau ir tas nepasitikėjimas tik augo. Tai niekaip nesusiję su įvykiais pernai prie parlamento“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, VST turi būti pasirengusi dieną-naktį ginti, todėl esą nepriimtina, kad tokios svarbios tarnybos vadas praleisdavo nepaprastosios padėties komisijos, kitus pasitarimus.
„Iš 21 pasitarimo vadas praleido dešimt. Kalbant apie kitus generolus, generolai tik esant ypatingoms aplinkybėms, iš anksto informavę tai darydavo, kitais atvejais dalyvaudavo.
Kai VST vadas dalyvaudavo, jis nėra pateikęs nė vieno pasiūlymo, jis tiesiog ignoruodavo kolegas“, – sakė ministrė.
Neigia persekiojimą
Jos teigimu, R.Pocius būdavo nepasiekiamas tiesioginiams vadovams, nors nepaprastosios padėties metu galioja 24/7 parengtis. Jo esą nebūdavo darbo vietoje ir niekas nežinodavo, kur jis.
„Kategoriškai paneigiu vado kliedesius apie persekiojimą, marškinių praseginėjimą, grasinimus sunaikinti ar abejones vyriškumu, tai yra šmeižikiški išsigalvojimai. XXI amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters, bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti.
Taip, apie nepasitikėjimą jam atvirai buvo pasakyta dar pavasarį, bet jis kaip niekur nieko tęsė darbą ir tai darė iki spalio 10 dienos, ir kai eilinį kartą neatvyko į generolų pasitarimą ir visą dieną neatsiliepė telefonu, kai apsimelavo dėl savo darbotvarkės ir į melų karuselę įtraukė ne tik savo pavaldinius, bet ir užsienio diplomatą, kitą dieną pasiprašė atleidžiamas šalių sutarimu, čia ir norėtųsi dėti tašką.
Tikrai neverčiau generolo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti.
Priėmiau tai kaip garbingą žingsnį ir naujo incidento viešinti neplanavau. Dabar pripažįstu, kad tai buvo klaida, visuomenė turi žinoti, su kokiu generolu turime reikalą. Atsakomybę praradęs ir nuolat meluojantis vadas negali vadovauti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A.Bilotaitė.
Jos teigimu, per R.Pociaus vadovavimo laiką nuo 2018 m. iš VST išėjo daugiau nei 300 pareigūnų.
Ministrė pažadėjo viešą VST auditą.
Politikai nurodinėti negali
„Kad būtų visiems aišku – joks politikas, nei ministras, nei Seimo narys, negali nurodinėti pareigūnams, kokią taktiką naudoti malšinant neramumus ir kaip palaikyti viešąją tvarką. Laikai seniai pasikeitė, bet kai kurie politikai vis dar nori vadovauti teisėsaugai ir teisėtvarkai.
Vadovauja pareigūnai ir joks politikas negali nurodinėti. Neramumų prie Seimo malšinimui vadovavo policija, tiksliau – Vilniaus VPK. Policijos generalinis komisaras jau paaiškino, koks neramumų malšinimo būdas buvo pasirinktas, kad būtų išvengta perteklinės jėgos naudojimo, ir kodėl operacijų vadovas nepaskelbė plano „Vėtra“. Susiklosčius ypatingai situacijai ir prireikus skubiai pasitelkti VST, tai galima padaryti ir žodiniu ministro pavedimu. Taip ir buvo padaryta“, – sakė ministrė, tvirtindama, kad tai neturėjo jokios įtakos neramumų malšinimui.
Jos teigimu, neramina, kad apie riaušių malšinimo aplinkybes prabilta po metų, kai byla jau perduota teismui, tad jai kyla klausimas – kuriam iš įtariamųjų padedama.
Paklausta apie Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, esą generolas yra pažeidžiamas, A.Bilotaitė minėjo, kad jeigu R.Pociaus pirmadienį nėra darbe ir jis nepasiekiamas, tai nėra normalu. Konkrečiau ji apie tai nieko nepaaiškino.
Anksčiau generolas neatleistas, anot ministrės, dėl to, kad eita teisiniu keliu – pirmiausia pareikštas papeikimas.
„Čia nėra jokių asmeniškumų, tik profesionalus vertinimas. Jeigu institucija negeba bendradarbiauti su kitais generolais, jeigu vadas nedalyvauja pasitarimuose, kurie nėra ministrės užgaida, tai yra nepaprastosios padėties komisijos posėdžiai, susiję su grėsmių valdymu, kuriose dalyvauja visos institucijos, ministerijų atstovai. Šiuo atveju ignoravimas labai gerai iliustruoja.
Tai buvo kompleksas situacijų, kuris įrodė žmogaus požiūrį į tarnybą, į darbą, į bendradarbiavimą. Tai grėsminga, nes nuo to priklauso ne tai, kad mes nesutariame su generolu, o tai, kaip mes sugebame valdyti iššūkius, susijusius su saugumu, ypatingai šiame geopolitiniame kontekste“, – teigė A.Bilotaitė.
Ministrė tvirtina netikrinusi, ar generolas tuo metu, kai nedalyvavo susitikime, yra darbe. Tačiau kai paaiškėjo, kad pagal darbotvarkę jis turėjo susitikimą su diplomatu, bet tai nebuvo tiesa, pradėta domėtis.
Tai grėsminga, nes nuo to priklauso ne tai, kad mes nesutariame su generolu, o tai, kaip mes sugebame valdyti iššūkius, susijusius su saugumu.
„Aš suprantu, kad daugelis politikų norėtų dalyvauti, kištis, teikti pasiūlymus, jie galbūt įsitikinę, kad čia jų tokia funkcija, – sakė ministrė, atsakydama į klausimą, ar išties kai kurie politikai mėgino kištis į pareigūnų darbą malšinant neramumus pernai rugpjūtį prie Seimo. – Mes gyvename tokioje valstybėje, kurioje aiškiai apibrėžta, kad politikai neturi teisės kištis ir daryti įtakos. Kol aš esu vidaus reikalų ministrė, taip ir bus.“
Norėjusių kištis politikų neįvardijo
A.Bilotaitė tvirtino, kad riaušės malšintos remiantis įstatymais, tikrai nebuvo pažeisti teisės aktai, tad ji pasiūlė tuo pasidomėti ir R.Pociui, kuris suabejojo, kokiu pagrindu visa tai vykę. Konkrečių politikų, kurie galbūt kišosi ar norėjo kištis, ji neįvardino, sakydama, kad „operatyvinio tyrimo nevykdo“.
„Ar būtų normalu, jeigu vidaus reikalų ministras – ar tai būtų Skvernelis, ar Bilotaitė, imtų ir nurodinėtų policijai, kokios taktikos ji turi imtis? Man buvo labai svarbu, kad situacija nebūtų eskaluojama, nebūtų naudojama jėga ir nebūtų aukų. Tai turbūt visiems svarbu, nes policijos pareigūnai neturi imtis tokių dalykų, o pirmiausia deeskaluoti situaciją“, – sakė ministrė.
Ji teigė nesuprantanti, kodėl VST pareigūnų pasitelkimas turėjo būti vėliau įformintas raštu, esą tas įforminimas neturėjo įtakos neramumų malšinimui. Ministrė kartojo, kad ne politikai dėl taktikos priima sprendimus.
Ar būtų normalu, jeigu vidaus reikalų ministras – ar tai būtų Skvernelis, ar Bilotaitė, imtų ir nurodinėtų policijai, kokios taktikos ji turi imtis?
Paklausta apie tai, kad opozicija siūlo kreiptis į teisėsaugą, vykdyti tyrimą dėl jos ir generolo santykių, A.Bilotaitė atsakė, jog tai rodo, kad „einama teisingu keliu“.
Kalbėdama apie paskutinį susitikimą su generolu spalio mėnesį, kai jis pateikė prašymą atleisti, ministrė teigė nesulaukusi kokių nors įžeidimų.
„Aš kaip supratau, generolas pripažino turintis rimtų problemų ir dėl to atsirado šitas bendras sutarimas“, – teigė A.Bilotaitė.