Į tradicinius žmogiškumo ir artimo meilės suvokimo rėmus netelpanti istorija prasidėjo prieš dvejus metus, kai anapilin iškeliavo Alytaus rajono gyventoja Ona Klimienė. Artimieji nusprendė ją palaidoti Alytuje, Klevų gatvėje įsikūrusiose kapinėse. Čia esama šeimos kapavietės, kur jau ilsisi O.Klimienės brolis ir abu tėvai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad taip elgiasi daugelis ir jokių problemų dėl to negali kilti. Tačiau taip būna tik tada, kai giminaičius sieja šilti santykiai. Arlauskų giminėje (O.Klimienės mergautinė pavardė - Arlauskaitė) to nebuvo.
Anot Verutės Arlauskaitės, dvi jos seserys O.Klimienė ir Marija Arlauskaitė gyveno asocialiai, todėl su jomis nei motina, nei ji pati santykių nepalaikė. "Be mus siejančio kraujo ryšio, daugiau nieko bendra nėra jau daug metų", - tvirtino V.Arlauskaitė.
Apie sesers Onos laidotuves V.Arlauskaitei niekas nepranešė. Moteris neneigia, kad sesuo Marija, praėjus maždaug savaitei po laidotuvių, apie jas tik užsiminė nenurodydama konkrečių detalių.
"Atėjusi aplankyti kapvietės nustėrau, man pakirto rankas ir kojas. Viskas suniokota, tvorelė ir antkapis išvartyti, paminklas numestas į šalį. Tik naujai supiltas kauburėlis leido spėti, jog čia palaidota mirusi sesuo", - pasakojo V.Arlauskaitė.
Mama manęs iki šiol sapnuose prašo iškelti Oną, negaliu ramiai gyventi žinodama, kad net mirusi mama neturi ramybės, pažymėjo V.Arlauskaitė.
Kaltina savivaldybę
Iki O.Klimienės palaidojimo V.Arlauskaitė Laidojimo ir kapviečių statinių registravimo žurnale buvo įrašyta kaip asmuo, atsakingas už Arlauskų kapvietės priežiūrą. Moteris tikina patyrusi dvigubą smūgį: iš Alytaus savivaldybės klerkų, esą neteisėtai leidusių O.Klimienę palaidoti toje kapavietėje, ir iš svetimais jau seniai tapusių giminaičių.
"Mama manęs iki šiol sapnuose prašo iškelti Oną, negaliu ramiai gyventi žinodama, kad net mirusi mama neturi ramybės", - pažymėjo V.Arlauskaitė. Moteris labiausiai kaltina savivaldybės darbuotojus, kurie jos neatsiklausę davė leidimą palaidoti O.Klimienę. V.Arlauskaitė reikalauja perkelti sesers palaikus į kitą kapą ir atlyginti nuostolius (3009 litus) už kapvietės suniokojimą. Su tokiu ieškiniu ji kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą.
Įstatymų nepažeidė
Savivaldybės darbuotojai kategoriškai atmeta jiems metamus kaltinimus. "M.Arlauskaitė pateikė asmens dokumentą, patvirtinantį giminystės ryšį. Kadangi registre nebuvo duomenų apie V.Arlauskaitės, atsakingos už kapvietės priežiūrą, gyvenamąją vietą, leidimą išdavėme jos seseriai", - LŽ aiškino Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Valūnienė.
Tačiau atsitiko taip, kad mirusioji atgulė ne į brolio (kaip buvo nurodyta leidime), o į motinos kapą. Istoriją pradėjus narplioti teismui, paaiškėjo, kad duobę tąkart kasė ne laidojimo namų darbuotojai, o mirusiosios giminaičiai. Būtent jie ir parinko vietą kapvietėje. Liudininkų teigimu, esą "prisivaišinusiems" giminaičiams duobę iškasti pavyko, bet nuleisti į ją karstą jie pritrūko jėgų. Kapinių prižiūrėtojai esą teko skubiai ieškoti duobkasių, kad mirusioji neliktų gulėti karste šalia atviros kapo duobės.
Tikisi teisingumo
"Tai precedento neturintis atvejis. Kapinių prižiūrėtojas žurnale nefiksuoja, kuriame kapvietės kape kuris mirusysis palaidotas. Tą žino artimieji. Be to, V.Arlauskaitė nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nors privalėjo tai padaryti. Todėl nepavyko jos rasti ir atsiklausti sutikimo", - aiškino miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Austienė.
Tačiau V.Arlauskaitė nenori tikėti, kad savivaldybės klerkai negalėjo jos surasti. Moteris nebuvo išvykusi į užsienį, dirbo Lietuvoje. Koją esą pakišo atsitiktinumas. Kaip tik tuo metu V.Arlauskaitė keitė gyvenamąją vietą ir dar nebuvo spėjusi jos deklaruoti. "Savivaldybės darbuotojai informaciją apie mane galėjo gauti iš "Sodros", - įsitikinusi V.Arlauskaitė.
