Kreipimesi į Konstitucinį teismą taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo" neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į referendumo, kaip Tautos valios tiesioginės išraiškos, svarbą.
„Referendumo skelbimą ir vykdymą reguliuojantis įstatymas turi būti ne tik parengiamas ir priimamas laikantis kitokios – konstituciniams įstatymams nustatytos – tvarkos, bet ir turi būti sudarytos sąlygos visoms valstybės institucijoms ir piliečiams tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui", – sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Stasys Šedbaras.
Pasak parlamentaro, kreipimesi išsakyti argumentai reiškia, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir negali sukelti jokių teisinių padarinių nuo pat jo priėmimo momento.
TS-LKD išplatintame pranešime rašoma, kad „darytina prielaida, kad Seimas, 2018 m. gruodžio 20 d. priimdamas naujos redakcijos Referendumo įstatymą nesilaikydamas konstituciniams įstatymams nustatytos tvarkos, viršijo savo galias (Konstitucijos 5 straipsnis), o pats Referendumo įstatymas, priimtas pažeidžiant Konstitucijos nustatytą tvarką, negali sukelti jokių teisinių padarinių pagal Konstitucijos 7 straipsnį."
Teismo prašoma paankstinti šios bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad galimai Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų pagrindu gali būti priimti labai svarbūs sprendimai, kurių teisine galia vėliau gali būti pagrįstai abejojama.
Prieš referendumą pasisakė ir visuomenininkai
Visuomenininkai, žurnalistai bei akademikai valstybės ir parlamentinių partijų vadovams antradienį išplatino kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuriame išreiškiama opozicija Seimo sprendimui inicijuoti referendumą dėl Seimo narių mažinimo. Kreipimąsi pasirašė ir Vytautas Landsbergis, ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Kreipimesi, kurį pasirašė 83 asmenys, deklaruojama pozicija, kad nėra pagrindo keisti Lietuvos Parlamento dydį, o argumentai, esą to reikia dėl sumažėjusio Lietuvos gyventojų skaičiaus bei dėl finansinių sumetimų, yra nepagrįsti. Taip pat dokumente Lietuvos piliečiai raginami nepalaikyti planuojamo referendumo.
Sausio mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 18 piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti. Tarp grupės narių – Seimo nariai „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.
Pagal Seimo nutarimą, teiktą būrio Seimo „valstiečių“, referendumo metu Lietuvos piliečiai spręs, ar keisti Konstituciją ir joje numatyti, kad Seimą sudaro ne 141, kaip yra dabar, o 121 Tautos atstovas.
Seimo narių skaičiaus mažinimas, valdančiųjų manymu, yra tikslingas, nes nuo tada kai buvo priimta Lietuvos Konstitucija, sumažėjo ir Lietuvos gyventojų bei rinkėjų skaičius.
Tiesa, Seimo Teisės departamento duomenimis, rinkėjų skaičius per 24 metus sumažėjo 35 295 arba 1,38 proc.
Referendumo šalininkų įsitikinimu, parlamento mažinimas leis taupyti biudžeto lėšas, skirtas Seimo narių ir jų padėjėjų algoms bei parlamentinei veiklai. Dėl to, kad referendumas vyks kartu su rinkimais, „valstiečių“ teigimu, jo rengimui reikės minimalių lėšų.
Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.
Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.
