Seimo TTK trečiadienį 5 balsais „už“, dviem – „prieš“ ir vienam komiteto nariui susilaikius pritarė Referendumo įstatymo pataisai, kad būtų švelninami reikalavimai referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Seimo posėdžiui svarstyti bus teikiama formuluotė, kuri Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, darytų išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.
Pagal siūlymą, pilietybę apibrėžiantis straipsnis galėtų būti pakeistas, jei už tai referendume pasisakytų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.
Seimo Teisės kanceliarijos departamentas pakeitimuose įžvelgia pavojingą precedentą.
„Teisės departamento manymu, Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų apsaugos standartų mažinimas yra pakankamai pavojingas dalykas“, – posėdyje sakė departamento atstovė Ona Buišienė.
Kaip teigė teisininkė, nuleidus referendumo kartelę būtų paneigta 1992 metų spalio 25 dienos tautos referendumu pareikšta piliečių valia dėl Konstitucijos.
„Konstitucija buvo priimta 75 procentais visų dalyvavusių rinkėjų, už ją balsavo apie 1,5 mln. Lietuvos piliečių. Šita balsų norma įtvirtino Konstitucijos pirmo ir 14 skirsnio apsaugos standartus, kuriuos vargu ar būtų galima paneigti trečdaliu rinkėjų balsų“, – sakė O.Buišienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad sušvelninus reikalavimus dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio pataisoms būtų taikoma ta pati norma kaip ir paprastam įstatymo priėmimui.
Teisininkė taip pat atkreipė dėmesį, jog sumažinus apsaugos standartus kitą kartą jie galėtų būti selektyviai keičiami straipsniams dėl valstybės kalbos, sostinės, teritorijos vientisumo ar valdžios sandaros.
TTK pirmininkė A.Širinskienė teigė, jog bet kokiu atveju pakeitimus įvertins Konstitucinis Teismas, nes kartu su pataisų priėmimu planuojama priimti nutarimą, kad būtų įvertintas jų konstitucingumas.
„Bet kuriuo atveju valdančioji dauguma turi tam tikrą sutarimą, kad tas pakeitimas būtų patikrintas Konstituciniame Teisme Seimo nutarimu. Turime garantuoti referendumo konstitucingumą ir jo rezultatų nekvestionavimą, jei prezidentė iki to laiko pataisų nevetuos, tai irgi natūralus saugiklis“, – sakė A.Širinskienė.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Vida Bandis teigė, kad išeiviai remia pataisą, nes nenuleidus kartelės referendumui įteisinti dvigubos pilietybės nepavyktų.
„Mes remiame pataisą, nemažinant reikalavimų 12 straipsniui referendumas tikrai nepavyks, visi tai suprantame. Jei turime vilties, kad referendumas duotų sėkmės, nesumažinus kartelės to nebus“, – kalbėjo V.Bandis.
Opozicijos atstovai tuo tarpu laikėsi pozicijos, kad bandymas palengvinti referendumui kelią yra tiesiog gudravimas, o kartu – laiko švaistymas.
Buvęs KT teisėjas konservatorius Stasys Šedbaras neabejojo, kad svarstomi Referendumo įstatymo pakeitimai bus įvertinti kaip prieštaraujantys Konstitucijai.
„Negaliu atsikratyt jausmo, tai, kas dabar siūloma, yra referendumo žlugdymas. Visų pirma, manau, prezidentė vetuos, kiek mes sugaišim? Jei nebus Seimo nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą, tikrai bus, kas kreipiasi. Skaičiuokim mėnesius, vietoje to, kad jau vakar politinės partijos, kurios už dvigubą pilietybę, sutartų dėl referendumo, mes to nedarom ir bandom gudrauti, prarandam laiką“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Kartu jis teigė, kad vieno Konstitucijos straipsnio, 12-ojo, išskyrimas iš viso skirsnio, jam taikant mažesnę apsaugą, „Konstituciniam Teismui bus labai trumpa byla, iki pietų“.
„Konstitucijoj aiškiai pasakyta, kad Konstitucija yra vientisas tiesiogiai taikomas aktas. Vientisumo pažeidimas jau yra Konstitucijos pažeidimas“, – jam antrino socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui, referendumu keičiant Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.Dvigubos pilietybės siekiantys pasaulio lietuviai įvardija kitą datą, Seimo rinkimus 2010-aisiais, siūlydami numatyti daugiau laiko pasiruošti referendumui.
