Išvados projekte teigiama, kad Generalinė prokuratūra šioje byloje ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo procesinius veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką. Taip pat pripažįstama, kad ir pats Seimas, 1994 metais gavęs tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjusio Artūro Paulausko siūlymus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, neleidusį parengtinio tardymo atlikti nedalyvaujant kaltinamajam, juos padėjo į stalčių.
S.Šedbaras teigė, kad šešėlis dėl to, kad įstatymas dėl baudžiamojo proceso vykdymo „už akių“ laiku nebuvo priimtas, krinta 1994-1995 m. Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusiam Egidijui Bičkauskui.
„Seimo pirmininko pavaduotojas Egidijus Bičkauskas tuo metu be jokios eigos tą popierių padėjo į archyvą„, – sakė S.Šedbaras.
Komiteto pirmininkas pažymėjo ir tai, kad 1994 m. dėl įstatymo į Seimą kreipęsis A.Paulauskas, pats 2000 metais tapęs Seimo primininku šio įstatymo neprisiminė.
„Pats tapęs Seimo pirmininku A.Paulauskas prie to klausimo negrįžo. Tai kas čia buvo, tokia politinė nuostata, politinis požiūris į tą bylą? Sunku pasakyti“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Buvusiam generaliniam prokurorui, o vėliau ir Seimo pirmininkui A.Paulauskui galima kelti politinį klausimą, kodėl Sausio 13-osios bylos tyrimas buvo uždelstas, svarstant išvadas komiteto posėdyje teigė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
„Buvęs generalinis prokuroras vėliau buvo ir Seimo pirmininkas ir jis galėjo imtis labai daug iniciatyvos, kad tas reikalas būtų paskatintas. Yra pakankamai keista, kada žmogus vadovavęs Generalinei prokuratūrai į rinkimus atjojo neva su laimėta G.Dekanidzės byla, kai realiai šitie svarbūs įvykiai buvo užversti. Jam reikėtų labai stipriai apeliuoti šitą klausimą“, – siūlė R.Žemaitaitis.
Savo ruožtu A.Paulauskas teigia, kad tapęs Seimo pirmininu negalėjo žinoti bylos eigos.
„Būdamas Seimo pirmininku turėjau kitų darbų, negalėjau atlikti ir generalinio prokuroro pareigų, nežinojau tada jau išvis bylos eigos“, – sakė A.Paulauskas.
Buvęs Seimo vicepirmininkas teisininkas E.Bičkauskas 15min.lt sakė praėjus 17 metų negalįs atsiminti gavęs generalinio prokuroro kreipimąsi.
„Jei buvau gavęs kreipimąsi, vis tiek negalėjau sprendimo priimti vienašališkai. To negalėjo būti ir nebuvo. Būčiau jį nukreipęs komitetui, tikrai„, – teigė E.Bičkauskas.
Be to, pasak teisininko, praėjus trejiems metams po įvykių, nuspręsti Sausio 13-osios bylą spręsti kaltinamiesiems nedalyvaujant būtų buvę per ankstyva.
„Juk ir dabar nėra išnaudotos visos kitos priemonės tų žmonių ieškant“, – mano E.Bičkauskas.
Byla – prokuratūros garbės reikalas
TTK užkliuvo ir tai, kad Generalinėje prokuratūroje vykusiam tarnybiniam patikrinimui dėl galimo bylos vilkinimo vadovavo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, nors jis pats kuravo departamentą, kuris tyrė bylą. Todėl prokuratūrai išvadose siūloma atlikti pakartotinį vidinį patikrinimą dėl bylos tyrimo.
Be to, TTK rekomenduoja Generalinei prokuratūrai ištirti, ar teisinga neoficialiai Seimo pirmininkę Ireną Degutienę pasiekusi informacija, kad buvęs OMON vadas B.Makutinovičius esą buvo atvykęs į Lietuvą, bet pareigūnai jo nesulaikę.
Dabar prokuratūros garbės reikalas šitą bylą baigti, – sako A.Nevera. Iš išvadų projekto komitetas trečiadienį išbraukė nuostatą, kad Lietuvos prokuratūra turėjo baudžiamąjį persekiojimą Sausio 13-osios byloje perduoti Rusijai ar Baltarusijai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera teigė, kad perdavus baudžiamąjį persekiojimą kaimyninėms valstybėms, susidarytų galimybė Rusijoje ir Baltarusijoje šią bylą nutraukti arba, dar blogiau, paskelbti išteisinamuosius nuosprendžius.
„Iš tikrųjų Lietuva turi interesą šitoj byloj pabaigti svarstymus, pabaigti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Tikrai nereikėtų orientuotis į gretimų valstybių teisėsaugą ir manyti, kad ten atidavus bylą būtų galima tikėtis pozityvaus rezultato“, – teigė A.Nevera.
Pasak prokuroro, dabar Lietuvoje yra visos teisinės prielaidos, šią bylą pabaigti. Penkių prokurorų grupė tyrimą turėtų baigti kiek įmanoma greičiau.
„Šiandien mes turime įstatymų pakeitimus, kurie mums leidžia kalbėti apie procesą už akių, tai tokiu būdu matysim, kad situacija šioje byloje spręsis palankiai. (...) Čia jau dabar prokuratūros garbės reikalas šitą bylą baigti“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Ankstesnės prokuratūros veiklos A.Nevera vertinti nebuvo linkęs.
Dėl išvadų projekto dar balsuos Seimas.
Pernai rudenį parlamento vadovė Irena Degutienė ir kai kurie kiti valdantieji politikai apkaltino Generalinę prokuratūrą neveiklumu tiriant 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą.
I.Degutienė pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą, ar prokurorai nevilkino šios rezonansinės bylos tyrimo.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.
Daugelis Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.
