Procesą stabdė konvencijos straipsnis, kuriuo įsipareigojama suteikti neįgaliesiems tokios pat pasiūlos, kokybės ir lygio sveikatos priežiūros paslaugas bei programas, kurios teikiamos ar taikomos kitiems asmenims, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srities programą.
Seime kilus diskusijai, kad „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos“ paslaugos esą gali nurodyti į pareigą ar moralinį spaudimą neįgaliems asmenims atlikti sterilizaciją ar nėštumo nutraukimą, nuspręsta konvenciją ratifikuoti su išlyga.
Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo ratifikuojama konvencija, ir jame įrašė išlygą, kad konvencijos 25 straipsnyje vartojama „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos“ sąvoka negali būti interpretuojama kaip įtvirtinanti naujas žmogaus teises ir sukurianti Lietuvai atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus.
„Į šios sąvokos teisinį turinį nepatenka neįgalių asmenų nėštumo nutraukimo ir sterilizacijos bei medicinos procedūrų, galinčių sąlygoti diskriminaciją genetinių požymių pagrindu, rėmimas, skatinimas ar reklamavimas“, – teigia Seimo priimtas įstatymas dėl konvencijos ratifikavimo.
„Apgailestauju, kad tas vilkinimas tęsiasi tokį ilgą laiką. Pradžioje buvo blogas vertimas, kuris neatitiko originalo, po to atsirado kaip tik tos fobijos, būtent dėl termino „seksualinė ir reprodukcinė sveikata“. Man, kaip pasaulietiškos valstybės atstovui, išvis labai keista, kad šitą konvenciją reikėjo derinti su Vyskupų Konferencija“, – kolegas nebevilkinti proceso ir ratifikuoti konvenciją ketvirtadienį ragino socialdemokratas Algirdas Sysas.
Konservatorius Jonas Dagys atrėmė, kad minima sąvoka „kelia nerimą daliai visuomenės“, tačiau „darbietės“ Dangutės Mikutienės pasiūlyta išlyga dėl minimos sąvokos apibrėžties, pasak jo, „tiesiog nuima papildomus klausimus ir ginčus“.
„Kaip mes suprantame vieną sąvoką – seksualinė reprodukcinė sveikata – iš tikrųjų kelia nerimą daliai mūsų bendruomenės, kuri yra katalikiškų pažiūrų, ir ji nenorėtų, kad tai būtų šita formuluotė suprasta, kad ją būtų galima traktuoti netiesiogiai implikuoti pareigą ir moralinį spaudimą neįgaliesiems atlikti sterilizaciją ar nėštumo nutraukimą“, – sakė J.Dagys.
