Dėl Liepų gatvės puošmena buvusio pastato sunerimę klaipėdiečiai rinkosi į I.Simonaitytės biblioteką atvirai diskusijai „Ar reikalingas uostamiesčiui Karališkasis paštas?“
Šis statinys – vienas labiausiai lankomų turistų objektų Klaipėdoje, pasižymi šiam regionui būdingu neogotikos stiliumi, unikaliu interjeru.
Tikėjo mero žodžiu
Prieš porą savaičių iš šio pastato išsikraustė valstybės valdomo Lietuvos pašto skyrius į modernias patalpas Herkaus Manto gatvėje. Nuo lapkričio 1-osios pastate neliks nė vieno pašto darbuotojo. Lietuvos pašto atstovai teigė, jog dar prieš kelis metus savivaldybė ir kitos institucijos buvo informuotos apie planuojamas kraustynes. Tačiau susidomėjimo pastatu nesulaukė. Todėl beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų pastatą planuojama parduoti. Aukcionas numatytas jau kitą savaitę.
„Mes tikėjome mero pažadu, kad šiuo pastatu bus pasirūpinta. Tikėjome, todėl nieko ir nedarėme. Be reikalo. Kas atsitiko, kad valstybei nebereikia tokių pastatų? Kodėl įsivaizduojama, kad valstybinės įmonės turi tik pelną generuoti? Dabar paštas paliktas kaip po kokios klajoklių tautos, kuri praeina, nugyvena vieną plotą ir eina prie kito?“ – retoriškai klausė diskusijai sukvietusi opozicijos narė Nina Puteikienė.
Į diskusiją atvykęs žinomas uostamiesčio aktyvistas, Kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionyzas Varkalis stebėjosi, jog Klaipėdoje vyksta tikrų tikriausias barbarizmas. „Kur žiūri mūsų išrinktieji? Per mėnesį netekome trijų istorinių pastatų. Dėkoju prokurorams, kad pavyko išsaugoti locų namą. Klaipėda – Lietuvos langas į pasaulį, o čia toks barbarizmas vyksta“, – piktinosi jis.
Locų namu vadinamas 1905-aisiais statytas locmanų namas, vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybos pastatas.
Miestas liktų be kariliono
Senajame pašto bokšte įkurdintas ir unikalus muzikos instrumentas – karilionas. Šiuo metu Lietuvoje yra trys karilionai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Kariliono varpų muzika senamiestį savaitgalį užburiantis muzikantas Kęstutis Kačinskas priminė, jog dar viduramžiais varpai rodė miesto turtingumą.
„Mūsų karilionas skamba jau 31 metus. Jei vargonai yra salės karaliai, karilionas – erdvės karalius. Klaipėdoje jis pasižymi unikalia akustika“, – pažymėjo muzikantas.
Gali būti, kad jo iškeldinimas kainuotų trečdalį pastato vertės, svarstė K.Kačinskas.
Menininkė Neringa Poškutė neseniai pristatė meninę instaliaciją „In Memoriam“, kviečiančią permąstyti mūsų paveldo likimą. Surinkusi byrančio pastato detales ji sukūrė juvelyrinius dirbinius. Su šeima tradiciją savaitgaliais klausytis kariliono muzikos ir senamiestyje išgerti arbatos turėjusi menininkė su skausmu stebėjo, kaip byra senojo pašto pastatas.
Kartą fasado gabalas vos neužkrito ant jos sūnaus. „Kartą mačiau, kaip gražia detale – fasadą puošusia rozete – buvo paremtos pašto durys. Nemanau, kad tokio dydžio pastato šeimininkai, ypač po to, kai garsiai paskelbė, kiek kvadratinių metrų buvo nenaudojama, nesugebėjo rasti laisvo kambario, kur saugoti tas dekoro detales“, – piktinosi menininkė.
Galėtų kainuoti 1,6 mln. eurų
Diskusijoje dalyvavęs nekilnojamojo turto ekspertas Algimantas Bružas svarstė, jog statinys galėtų kainuoti apie 1,6 mln. eurų. „Tai lyg ir nėra daug. Tačiau reikia įvertinti, kiek kainuotų tokį statinį atstatyti, išlaikyti“, – teigė ekspertas. Anot jo, neramina tai, jog nėra adekvačios valstybės pozicijos dėl kultūros paveldo.
Verslininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Dambrauskas baiminasi, kad pardavus senojo pašto pastatą jį gali ištikti buvusio „Baltijos“ kino teatro likimas.
Prie pat Danės upės stovintis pastatas buvo parduotas. Jį įsigiję verslininkai iš pradžių teigė čia ketinantys įrengti viešbutį. Tačiau projektas įstrigo, o dabar pro pastatą dengiančią širmą matomos byrančios sienos, ant stogo žaliuojantys beržai.
Anot jo, reikia padaryti viską, kad autentiškas pastatas Liepų gatvėje būtų išsaugotas.
V.Dambrauskas garsiai pasvarstė, jog senajame pašto pastate galėtų įsikurti ir savivaldybės institucijos. Pinigų remontui esą būtų galima gauti pardavus architektūrine verte mažiau vertingus savivaldybės statinius.
Siūloma ypatingu dekoru pasižyminčias erdves palikti pašto reikmėms. Pasigirdo pasvarstymas, kad čia galėtų visus metus veikti kalėdinis paštas.
Miestiečiai dar mokosi būti miestiečiais
Architektas Romas Gailius į diskusiją įsijungė užsirišęs prijuostę: „Koks aš miesto šeimininkas, jei nežinau, kur namie druska. Ar aš žinau, kas vyksta mieste? Tikrai ne...“
Anot jo, dabar tik mokomasi pilietiškumo ir kaip gerąjį pavyzdį paminėjo Kauno menininkus, vis gebančius pakovoti už savo paveldą.
Architekto nuomone, pastatą būtina išsaugoti ir išlaikyti nors simbolinę pašto funkciją.
Atviroje diskusijoje pasigirdo ir radikalių siūlymų. Siūlyta nors vienus metus atsisakyti Džiazo festivalio ir už tuos pinigus pasirūpinti byrančiu pastatu.
Taip pat nuskambėjo siūlymas 16 mln. eurų, numatytų Atgimimo aikštės rekonstrukcijai, skirti pašto sutvarkymui.
Diskusijos dalyviai pasvarstė, jog unikaliame pastate galėtų įsikurti Civilinės metrikacijos skyrius, tarp pašto dekoruotų skliautų vyktų iškilmingos vestuvės.
Po diskusijos sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri parengs kreipimąsi į šalies prezidentą.
Antradienį valstybinė kultūros paveldo komisija išplatino pranešimą, jog centriniai paštai yra svarbūs valstybės reprezentacijai ir turėtų būti naudojami visuomenės poreikiams.
