Paaiškėjus, jog paskleistos informacijos apie trijų Seimo narių ir dar kažkokių asmenų susitikimą Kaišiadoryse ar Aukštadvaryje bei bandymą daryti poveikį, skiriant generalinį prokurorą, negali patvirtinti nė viena specialioji tarnyba, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog pagaliau „reikėtų išsigydyti pažymų ligą“.
Seimo vadovė Loreta Graužinienė, kuri iš karto po susitikimo su prezidente susikvietė keturių specialiųjų tarnybų vadovus bei atstovus, teigė, kad gauti dokumentai patvirtina šių institucijų vadovų anksčiau pateiktą informaciją žodžiu, kad jos neturi ir niekam neteikė duomenų apie galimą įtaką Seimo nariams bei galimai neteisėtus parlamentarų veiksmus, svarstant prokuroro skyrimo klausimą.
LRT.lt primena, jog per prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą su Seimo valdyba šios nariams esą buvo užsiminta, jog parlamentarai J.Sabatauskas, V.Gapšys ir B.Bradauskas dar birželio mėnesį bandę daryti poveikį, svarstant Kauno apygardos teismo vadovo Nerijaus Meilučio kandidatūrą generalinio prokuroro postui užimti. Specialiosios tarnybos sutartinai atsakė, jog tokios informacijos neturi ir nieko panašaus netyrę.
Kuo ilgesnė pauzė, tuo geresnis aktorius
„Jokių politinių pareiškimų dabar nesvarstome, nes turime rimtesnių klausimų. Turi būti pauzė. Kaip spektaklyje – kuo ilgesnė pauzė, tuo geresnis aktorius. Pareiškimo, mano galva, reikėtų iš ten, iš kur išėjo ta informacija. Kažkas turėtų atsiprašyti“, – LRT.lt sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jis priminė šių metų vasarą kilusią sumaištį dėl Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, kai jam, kaip komisarui, pavaldus pareigūnas užsiminė, jog paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai, galima būtų su šia šalimi derėtis dėl mėsos eksporto: „Vytenį apšnekėjo. Vis klausiu – kada kas nors atsiprašys? Juk ji (prezidentė – LRT.lt) pasakė, kad jis parsidavė rusams. Tai kur tas parsidavimas? Ar ras Andrius Kubilius ar D.Grybauskaitė drąsos atsiprašyti?“
Ar specialiosios tarnybos viską pasakė?
„Aš nežinau, kokie gauti atsakymai, kas jų prašė ir ką rašo specialiosios tarnybos tiems asmenims, apie kurios turi kokios nors informacijos. Ar tikrai rašo, jiems paklausus, kad iš tikrųjų tokią informaciją turi? Čia reikėtų su tomis tarnybomis dar atskirai aiškintis“, – sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Praėjusią savaitę, po susitikimo su prezidente, jis ragino Seimo vadovę L.Graužinienę sustabdyti J.Sabatausko, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo, įgaliojimus. Tačiau pasirodė, jog tokių veiksmų nenumato Seimo statutas.
Prisimindamas praėjusios vasaros įvykius, kai Seimo pirmasis vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas nebuvo paskirtas švietimo ir mokslo ministru, A.Kubilius teigė: „Yra buvę tokių atvejų, kai tarnybos asmeniui pasako, jog nieko apie jį neturi (turiu omenyje tą patį V.Gedvilą), bet premjerui A.Butkevičiui buvo pateikta nemažos apimties pažyma.“
Situacija – paini, labirintas – be išėjimo
„Po to, kai specialiosios tarnybos pateikė savo atsakymus dėl galimų J.Sabatausko, V.Gapšio ir B.Bradausko veiksmų, situacija – paini. Esamame labirinte, galime ir nerasti išėjimo. Keista, kad taip yra, nors normalioje valstybėje to neturėtų būti“, – svarstė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Pasak jo, arba tarnybos kažko nepasako Seimo nariams, arba prezidentė remiasi ne tarnybų jai pateikta informacija.
„Seimo narių munduras nuvalytas, tačiau vis tiek kyla klausimas, kas dar Lietuvoje teisėtai ir legaliai gali rinkti informaciją be tam įgaliotų institucijų?“ – klausė E.Masiulis.
Imsis parlamentinio tyrimo
V.Gapšys ir B.Bradauskas nenusiteikę inicijuoti kokius nors tyrimus dėl informacijos ar pažymos, apie kurią buvo parėjusią kalbama prezidentūroje, nes tai, anot jų, tik pletkai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J.Sabatauskas nusiteikęs to nepalikti likimo valiai.
„Prezidentė turėtų išsiaiškinti, kas jai pateikia nepatikrintą informaciją. Manau, tą gali padaryti ir Seimas parlamentinio tyrimo tvarka“, – po to, kai trečiadienį gavo atsakymus iš visų specialiųjų tarnybų, sakė komiteto vadovas.
Pasak jo, tyrimo galėtų imtis ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes jam šiuo metu suteiktas specialiosios komisijos statusas, jis tiria, kaip vykdomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kokia tvarka jam vykdyti galioja įvairiose institucijose.
„Kaip vyks tyrimas Seime, turėčiau pasitarti su kolegomis komitete ir, žinoma, su V.Gapšiu bei B.Bradausku. Kaip galėčiau be jų? O gal dar reikėtų inicijuoti pažymoje minimų arba dėmesio centre esančių parlamentarų darbo grupę? Gal būtų ne pro šalį Seime sudaryti ir generalinio prokuroro skyrimo darbo grupę? Tada būtų viskas oficialiai įteisinta ir nebūtų priekaištų, kad mes neturime tokios teisės“, – svarstė gerai nusiteikęs J.Sabatauskas.
Įžvelgė šantažo požymių
„Ko gero, D.Grybauskaitė šiek tiek padaugino, ne visi jos žodžiai gali būti pagrįsti specialiųjų tarnybų informacija ar pažymomis“, – teigė politologas Lauras Bielinis.
Pasak jo, į tokią situaciją Seimo nariai nebuvo pakliuvę anksčiau buvusių Lietuvos prezidentų laikais.
„Net Rolandas Paksas taip nesielgdavo, nors jo nervai per apkaltą buvo pašliję kaip reikiant. Šiuo atveju susidariusi situacija ir prezidentės žodžiai turi šantažo požymių. Manau, kad reikėtų imtis tyrimo. Jei yra tokia pažyma (apie galimus J.Sabatausko, V.Gapšio ir B.Bradausko veiksmus – LRT.lt), ji turėtų būti žinoma ne tik prezidentei, o jei pažymos nėra, ji turėtų paaiškinti, kodėl taip elgėsi, bei sulaukti Seimo įvertinimo“, – įsitikinęs L.Bielinis.
„Lietuvoje ir toliau klesti „kas galėtų paneigti“ politinė kultūra, konspiracija, sąmokslai bei panašūs dalykai, kurie skatinami valstybės vadovo veiksmais. Normalioje demokratijoje to negalėtų būti, o už tai politikų būtų pareikalauta politinės atsakomybės. Jeigu Lietuvoje koks nors ministras taip būtų prisikalbėjęs, tai, ko gero, jau būtų inicijuota jo atžvilgiu nepasitikėjimo procedūra, ir jis būtų atstatydintas.
Kadangi taip elgiasi valstybės vadovė, tai tokių pasekmių nebus, o pažymų kadrilis tęsis ir toliau. Juk ne pirmą kartą tai vyksta. Bet gal kuriam laikui bus nusiraminta“, – apie susidariusius santykius tarp Seimo ir prezidentūros LRT.lt sakė politologas Algirdas Krupavičius.
Jis skeptiškai vertino kokius nors politinius pareiškimus, kuriais būtų vertinama esama situacija. Anot jo, kur kas svarbiau būtų pasiaiškinti, kaip veikia specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų vadovų skyrimo taisyklės: „Matyt, Lietuvoje per daug galių sukoncentruota šalies vadovo rankose. Reikėtų esančią tvarką įvertinti konstituciškai, kad tos galios ir įtaka būtų labiau subalansuotos tarp Seimo, vyriausybės ir prezidento“.
