Piktinasi, kad medikai randa laiko šokiui
„Jei tikra būtų pandemija, tai žmonės tokias nesąmones darytų? Atsakykit sau!“ – neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė toks įrašas. Jam iliustruoti pridėtas koliažas iš nuotraukų, kuriose užfiksuoti medikai, galimai šokantys pagal visame pasaulyje išpopuliarėjusią dainą „Jerusalema“.
Nors įrašas sulaukė tik pusšimčio komentarų, juo jau pasidalinta daugiau nei 400 kartų. Komentatoriai aktyviai piktinasi šokančiais medikais. Esą, užuot šokę, jie turėtų „bėgioti išsižioję ir padėti gelbėti žmonių gyvybes“, „per pandemijas gatvėse voliojasi lavonai“, „o gal medikai taip nori parodyti, kad visa tai melas, nes, jei šoka linksmi, tai tikrai pandemijos nėra“.
Komentatoriai piktinosi, esą „šoka avių banda, taip jie kovoja atseit už žmogaus gyvybę, o mes uždaryti niekur negalim eiti, daktarais irgi nebegalima pasitikėti, matyti ir kodėl daugiau jie numarino nei išgelbėjo, melagių krūva“, „medicinos personalas taip neturi ką veikti, kad tuoj įgys naujas profesijas, šokio mokytojo ar muzikos, ar dainavimo, jie mus linksmins ateinančius porą metų“.
Sąmokslo teorijos, kad pandemija paskelbta be pagrindo arba siekiant pasaulio užvaldymo, o COVID-19 neegzistuoja arba tėra gripo atmaina, yra vienos populiariausių. Nors šios ligos simptomai išties panašūs į gripo ar peršalimo, jau pandemijos pradžioje buvo paneigta, kad COVID-19 sukeliantis virusas tėra modifikuota sezoninio gripo versija.
Vienas kvantinės magijos ekspertas žengė dar toliau – pasipiktino ne tik šokiu, bet ir pačia daina. „Šėtoniška korona tarnybų gulbės giesmė. Ritualinis tamsos šokis TO, kuris turi išeiti. Kvietimas išeiti kartu su Juo“, – pradėjo jis netrumpą komentarą apie dainą, kurį vasario viduryje paskelbė savo paskyroje „Facebook“.
Dainoje tariamai yra žodžių, kurie suprantami tik zulų (PAR gyvenančios etninės grupės) kalboje ir naudojami ritualinėje magijoje. Esą naivu galvoti, kad vargingų lūšnynų vaikai nori patekti „namo“ į Izraelį.
Ne visi net PAR supranta, apie ką isiZulu (taip vadinama zulų kalba) dainuoja įspūdingo balso savininkė Nomcebo. „Jerusalema“ yra lyg guodimasis Dievui, prašant nuvesti į dangišką miestą. „Jerusalema (dangiškas mieste) yra mano namai. Nepalik manęs čia, čia nėra mano namai“, – dainuoja ji.
Dainos ir šokio simbolius vyras iššifravo taip: „Džiugi žinia. JIS jau išeina. Bet kartu nori dar pasiimti tuos, kurie ištikimi JAM. Ir tie, kurie „šiapus“ švirkšto ir „anapus“. Žvėris pripažįsta, kad JO karalystė Žemėje baigiasi. Bet jis pasiims savus. Tie, kas šoka, – savi. Jie bus laisvi.“
Šios dainos teksto vertimą į anglų kalbą galima rasti čia. Teigiama, esą jis slepia visoje Afrikoje augantį norą perkurti ir permąstyti pasaulį.
Per pandemiją tapo vilties spinduliu
Nors socialiniuose tinkluose ne vienas pasipiktino, kad medikai per pandemiją randa laiko šokti, „Jerusalema“ ir šios dainos įkvėpto iššūkio kartu pajudėti priėmė įvairiausių profesijų atstovai – nuo lėktuvų pilotų ir policininkų iki medikų ir dvasininkų. Jo idėja kaip tik susijusi su COVID-19 – ligos nuvargintam pasauliui įkvėpti vilties.
Šiame įraše pats dainos autorius Master KG pasakoja, ką reiškia ši daina.
Gydytojai ir daugybė kitų žmonių šoka pagal didžėjaus Master KG ir dainininkės Nomcebo Zikode dainą „Jerusalema“. Ritmiškai, gospelų įkvėptai gqom (PAR gimusios elektroninės šokių muzikos) stiliaus dainai išpopuliarėti visame pasaulyje galbūt patys net nenorėdami padėjo keli jaunuoliai iš Angolos.
Prieš metus „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, skambant jos ritmams, bene pirmą kartą buvo sušoktas kultiniu tapęs šokis. Originalus įrašas, sukurtas šokių mokyklos „Fenómenos do Semba“ atstovų, jau peržiūrėtas kone 16 mln. kartų.
Įraše užfiksuoti keli pietaujantys jaunuoliai. Vaikinai, iš rankų nepaleisdami lėkščių su maistu, ima šokti. Netrukus prie jų prisijungia ir kartu valgančios merginos.
Šokis nesudėtingas – kadangi jaunuolių rankos užimtos, o kai kurie dar suspėja judėdami ir valgyti, dauguma judesių atliekami kojomis. Šokėjai daugiausia vaikšto pirmyn-atgal ir į šonus, judina klubus ir kilnoja rankas.
Galbūt todėl šokis užkrėtė tokią daugybę žmonių – įvairių profesijų, amžiaus ir net kūno sudėjimo. Iš angoliečių estafetę perėmė portugalai, kurie sugalvojo iššūkį – šokti pagal PAR atlikėjų dainą, sukūrė grotažymę #JerusalemaDanceChallenge / #JerusalemaChallenge.
Nesudėtingi judesiai – ne vienintelė priežastis, kodėl šokis išpopuliarėjo. Šokančių angoliečių vaizdo įrašas pasirodė kaip tik tuo metu, kai pasaulį ėmė kaustyti COVID-19 pandemija. Jis suteikė džiaugsmingų momentų, skatino nesileisti būti sugniuždomiems karantino suvaržymų, skleidė teigiamą žinią blogų žinių laikais.
Daina ir šokis tapo savotišku vilties simboliu, žmoniją kaustant baimei dėl COVID-19. Kaip tik todėl iššūkį noriai priėmė tūkstančiai gydytojų, slaugų, kitų ligoninių darbuotojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
