„Siūloma daryti gyventojų apklausą, tai reikia spręsti tarybai. Ne daug likę iki savivaldybių rinkimų, bus įvairių pasiūlymų iš įvairių partijų. Neringoje rinkimai vieni aktyviausiai vykstančių, geriausiai nuomonę išreikštų piliečiai“, – BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Diskusija dėl šio memorialo likimo ketvirtadienio vakarą vyko Neringos savivaldybėje. Kalbėjo istorikai, sociologai, neringiškiai bei kiti asmenys.
D.Jasaitis palaiko idėją palikti jokiais sovietiniais ženklais nepažymėtą akmenį ir panaudoti šią vietą švietimo tikslams. Tokią idėją jis siūlys ir tarybos nariams.
Pasak Neringos mero, dėl paminklo nuomonių esama visokių – ir palikti, ir tuoj pat ridenti į vandenį, nes skulptūra pagaminta iš akmens, rasto mariose.
D. Jasaičio teigimu, tiek metų prastovėjus memorialui karštų sprendimų daryti neverta. Meras ketina siūlyti memorialą išlaikyti ir panaudoti edukacijoms.
„Man asmeniškai labiausiai patikusi idėja, kurios laikiausi visą laiką – tai būtų labai gera edukacinė vieta su švietimo funkcija. Šįryt anksti ryte šovė mintis, kad galėtų būti vykdomas pėsčiųjų žygis pradedant nuo vokiečių gynybinių įtvirtinimų“, – sakė D.Jasaitis.
Pasak jo, jokių sovietinių simbolių ant šio memorialo nėra.
„Galva turėjo būti tankisto, bet lietuvių skulptorius „išdrožė“ taip, ant jo nėra nieko – galva ir veidas. Šalia – lentelės su informacija, kurią reikėtų koreguoti“, – kalbėjo meras.
D.Jasaitis teigia, jog nugriovus „galvą“ nuo istorijos pabėgti nepavyks, o jos nežinojimas veda į tamsą.
Mero teigimu, istorikai Neringoje gyventojams papasakojo, jog šioje vietoje 1944 metų pabaigoje mūšiuose su vokiečiais žuvo apie šimtas rusių karių.
Jei būtų nuspręsta memorialą palikti, Klaipėdos universiteto istorikai ketina surašyti tikslią informaciją.
Diskusijas keliantis paminklinis akmuo, kurio autorius skulptorius Julius Vertulis, greta Alksnynės viensėdžio atidengtas 1967 metais. Karių atminimui įamžinti panaudotas iš marių dugno iškeltas akmuo, jame atvaizduotas rūstus kario veidas.
