Pagal prokuroro siūlymą, jei A.Paleckis dvejus metus laikytųsi nurodytų reikalavimų, realiai nelaisvės jis galėtų išvengti.
Valstybės kaltintojo, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Šleiniaus siūlymu, visą bausmės atidėjimo laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios A.Paleckis negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos daugiau nei septynioms paroms.
Prokuroras mano, kad neįtakingai Socialistinio liaudies fronto partijai vadovaujančio A.Paleckio kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, laidos įrašu ir kalbos specialistų išvadomis. Pats A.Paleckis savo kaltės nepripažino.
A.Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai šaudė į savus“.
„Kiti šaltiniai nepatvirtina šios aplinkybės, tai tėra jo išvedžiojimai“, – sakė prokuroras.
Jis savo kalboje taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis už savo žodžius neatsiprašė žuvusiųjų artimųjų ir šiurkščiai menkino aukas.
Prokuroras E.Šleinius taip pat priminė 1991-ųjų Sausio 13-osios bylos nuosprendį, kuris buvo paskelbtas 1999-ųjų rugpjūčio 23 dieną ir kurį vėliau patvirtino aukštesnių instancijų teismai. Lietuvos teismų nuosprendžiais rėmėsi ir Europos žmogaus teisių teismas, kai atmetė nuteistų perversmininkų skundus prieš Lietuvą. Sausio 13-osios byloje buvo konstatuota, kad į taikius Lietuvos gyventojus šaudė sovietų kariai.
Kaltinamojo advokatas prašė išteisinti jo klientą, nes jis esą išsakė tik savo nuomonę.
Teismui suteikus paskutinįjį žodį A.Paleckiui, šis stebėjosi, kodėl Lietuvoje vyksta procesai, nors Lietuva yra ratifikavusi konvencijas ir sutartis, kurios deklaruoja žodžio laisvę.
„Prašau išteisinti mane nesant mano veiksmuose nusikaltimo sudėties“, – sakė jis.
Kaltinamasis savo kalboje taip pat rėmėsi rašytojo Vytauto Petkevičiaus ir nuteistojo Sausio 13-osios byloje Juozo Kuolelio knyga „Pro kalėjimo grotas“.
Tai bus pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo. Jis bus skelbiamas gruodžio 14 dieną.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
