„Sekmadienį vyks partijos tarybos posėdis, jo darbotvarkėje jau įtrauktas klausimas dėl pasitraukimo iš švietimo susitarimo dėl to, kad nuostatos, kurios ten numatytos, nėra vykdomos. Nėra prasmės tame dalyvauti. Siūlysime tarybai priimti sprendimą ir formalizuoti tą nevykdomą susitarimą ir pasitraukti iš jo“, – antradienį BNS sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Tokį „darbiečių“ žingsnį lėmė antradienį per 2024 metų valstybės biudžeto priėmimą Seime atmesti siūlymai padidinti švietimo finansavimą tiek, kiek reikalavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).
Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašė biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Tuo metu Vyriausybė ketina darbo užmokestį pedagogams kitąmet didinti du kartus po maždaug 10 procentų.
Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.
Kitų metų biudžete pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta daugiau kaip 350 mln. eurų.
Nacionaliniame švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.
Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus, parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.
Šių metų rugsėjo viduryje iš jo pasitraukė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos teigimu, susitarimo įsipareigojimai nevykdomi, švietimo situacija šalyje sparčiai blogėja, o partija negali likti tarp tų partijų, kurios taip „vykdo“ susitarimą.
