24 nusipelnę kultūros veikėjai ir 17 garsiausių Lietuvos sporto atstovų pasirašė Peticiją, kuria prašo peržiūrėti miesto biudžetą ir kultūros bei sporto programų, projektų įgyvendinimui skirti papildomai lėšų. Tarp pasirašiusių – net 12 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų: Donatas Katkus, Rimvydas Kepežinskas, Petras Geniušas, Oskaras Koršunovas, Modestas Pitrėnas ir kiti. Peticiją pasirašė ir Vilniui bei visai šaliai nusipelnę sportininkai, olimpiniai čempionai: Daina Gudzinevičiūtė, Šarūnas Marčiulionis, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė, Remigijus Valiulis, Laura Asadauskaitė, pasaulio čempionas Egidijus Balčiūnas ir kiti garsenybės bei jų treneriai.
„Vilniuje telkiasi patys talentingiausi, kūrybiškiausi ir visame pasaulyje pripažinti kultūros atstovai ir menininkai. Vilnius nuo senovės, saugodamas ir puoselėdamas miestiečių tradicijas, kuria savo šventes, organizuoja kultūrinius renginius, muges, festivalius. Kas, jei ne Vilnius, su savo inovatyviomis idėjomis ir išskirtiniais kultūros projektais garsėja, kaip itin gyvybingas, atviras ir be galo įdomus, vis labiau žinomas ir garsus pasaulio kultūros žemėlapyje. Tai miestas, kuris savo nepailstama kultūrine dvasia saugo visos mūsų Lietuvos ir lietuvių kultūros identitetą“, – teigė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Šv. Kristoforo orkestro vadovas D.Katkus.
Kas, jei ne Vilnius, su savo inovatyviomis idėjomis ir išskirtiniais kultūros projektais garsėja, kaip itin gyvybingas, atviras ir be galo įdomus, vis labiau žinomas ir garsus pasaulio kultūros žemėlapyje, – teigė D.Katkus.
Dokumente taip pat tvirtinama, kad Vilnius Europos kontekste unikalus savo daugiatautiškumu, kurį privalu išsaugoti tam, jog būtume įdomūs patys sau ir kitiems. Vilnius – miestas, buriantis ne tik Lietuvos, bet ir visų pasaulio kampelių kūrėjus ir menininkus. Siekiant šį turtą išsaugoti, reikia nuolat palaikyti, saugoti ir plėtoti tradiciniais tapusius renginius ir šventes, norint uždegti jaunimą kūrybai ir noru saugoti tai, kas jau sukurta, reikia jiems pasiūlyti naujų, modernių ir inovatyvių projektų.
2013 metų miesto biudžeto itin stiprus išlaidų mažinimas labiausiai atsilieps kūno kultūros ir sporto plėtrai bei kultūros veiklos programoms. Lyginant su praėjusiais metais, kultūros veiklos ir jos vaidmens stiprinimo visuomenėje programai skirta net 3,7 mln. Lt mažiau, kūno kultūros ir sporto plėtojimo programai – net 5,2 mln. Lt mažiau.
„Turime senas, puikias, jau keletą dešimtmečių sėkmingai garsinančias mūsų miestą pasaulyje komandas, turime talentingą ir sportišką jaunimą, išugdėme ne vieną garsią sporto žvaigždę. Vilniaus vardas seniai žinomas pasaulio sporto visuomenėje. Tačiau negalime „užmigti ant laurų“ – privalome jaunimui sudaryti pačias geriausias sąlygas sportuoti, organizuoti aukščiausio lygio varžybas. Juk tarptautinių čempionatų metu Vilnius tampa mažų mažiausiai Europos dėmesio centru, nešančiu pasauliui žinią apie mūsų miestą ir jo talentingus sportininkus“, – tvirtino penkiakovininkas, daugkartinis Pasaulio čempionas ir Olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis.
Pasak sportininkų, finansavimo mažinimas fizinio lavinimo ir kūno kultūros plėtojimui yra ir pats didžiausias žingsnis atgal vaikų užimtumo ir jų sveikatinimo programose. Vilniuje galima suskaičiuoti ant pirštų, kuri mokykla turi tinkamą sportui, kūno kultūrai ir popamokinei veiklai aikštyną. Šiuo metu kaip tik pradėta įgyvendinti visų Vilniaus mokyklų sporto aikštynų renovavimo programa, kuri, ko gero, dėl lėšų stygiaus bus įšaldyta. Ir tokio žingsnio pasekmės pasijus labai greitai.
Peticija baigiama žodžiais „Jaučiamės nuskriausti ir visiškai neįgalūs toliau plėtoti pradėtus kultūros ir sporto projektus, padedančius garsinti mūsų sostinę ir mūsų šalį visame pasaulyje. Todėl mes, kultūros ir sporto visuomenės atstovai, prašome peržiūrėti kultūrai ir sportui skirtą biudžetą“.
Dokumentas patvirtintas 41 kultūros ir sporto visuomenės atstovo parašu.
Vyriausybė ir Seimas šiemet Vilniui numatė 31,2 mln. Lt mažesnį biudžetą, bendras miesto biudžetas mažėja 145 mln. Lt. Vilnius išlieka miestu, kuriame vienam gyventojui tenkančios biudžeto pajamos yra mažiausios tarp visų Baltijos šalių sostinių.
