S.Skvernelis savo sprendimą nedalyvauti posėdyje pranešė dar išvakarėse. Premjeras patikino, esą visi klausimai dėl įrašo jau atsakyti ir nėra ką daugiau aiškinti. Vėliau opozicija buvo informuota, jog A.Stončaitis taip pat nemato galimybių dalyvauti.
Taigi opozicijos posėdis vyko be Vyriausybės vadovo ir jam pavaldaus kanclerio. Pradėdamas posėdį, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, jog salėje palikta tuščia kėdė – jei kartais S.Skvernelis pakeistų poziciją.
„Bijo ateiti pats, bijo atsiųsti ir kanclerį“, – sakė G.Landsbergis.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas pasiūlė į frakcijų posėdžius kviesti A.Stončaitį ir toliau reikalauti paaiškinimų dėl įrašo.
Socdemų frakcijos seniūnas Juozas Olekas patikino manantis, jog S.Skvernelis tiesiog dangstosi, o įrašas jam buvo paprasčiausiai nepatogus. „Jis kalba apie kažkokius automatinius ištrynimus medžiagos. Nežinau, kaip ta programa įdiegta. (...) Medžiaga, kurios premjeras nenori, kad liktų, yra iš kompiuterinių laikmenų trinama“, – ironizavo J.Olekas.
Buvęs krašto apsaugos ministras patikino niekada negirdėjęs apie automatizuotą įrašų naikinimą.
Buvęs valdančiųjų bendražygis, Mišrios Seimo narių grupės vadovas Bronislovas Matelis teigė, jog S.Skvernelio elgesys rodo „pavojų demokratijai“. „Kažkas yra slepiama. Tai turi būti atskleista“, – sakė B.Matelis.
Inicijuoja neeilinę procedūrą
G.Landsbergis opozicinėms frakcijoms pasiūlė inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, kuriame būtų siūloma rezoliucija dėl galimo S.Skvernelio priesaikos sulaužymo. Tai G.Lanbsbergis pasiūlė daryti jau kitą antradienį.
Andrius Kubilius, savo ruožtu, pareiškė, jog valdantieji galimai šantažuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narius. Kalbama apie skandalą dėl slapta įrašytų pavienių VTEK narių pokalbių su buvusiu VTEK darbuotoju Mindaugu Siauriu. Nors šie įrašai žiniasklaidoje pasirodė dar prieš metus, dabar ši istorija dar kartą iškelta į viešumą. Valdantieji šią istoriją naudoja kaip motyvą, kuriuo reikalauja visos VTEK nušalinimo.
Visa tai vyksta laukiant VTEK sprendimo dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės galimai supainiotų interesų. S.Skvernelis yra viešai pareiškęs, kad VTEK verdiktas bus itin svarbus, vertinant ministrės galimybes toliau eiti pareigas.
G.Landsbergis pasiūlė VTEK klausimą atskirai traukti į neeilinio posėdžio darbotvarkę. Opozicinių frakcijų nariai pritarė abiem siūlymams.
Opozicinių frakcijų nariai šiam pasiūlymui pritarė. Neeilinio posėdžio iniciatyvą parašais patvirtino visų opozicinių frakcijų seniūnai.
Įrašas premjerui neduoda ramybės
Triukšmas dėl sunaikinto įrašo netyla jau antrą savaitę. Kalba eina apie įrašą Vyriausybės pasitarimo, kuriame nutarta atmesti siūlymą laikinai kompensuoti žurnalistų patiriamas sąnaudas dėl Registrų centro duomenų. Šiame pasitarime premjeras daug ir, anot jo patarėjų, emocingai kalbėjo apie žiniasklaidą.
Žurnalistams paprašius įrašo, Vyriausybės kanceliarija atsisakė jį duoti. Netrukus gautas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimas, jog žiniasklaida ir visuomenė turi teisę susipažinti su įrašo turiniu. Nepaisant to, įrašas buvo sunaikintas.
S.Skvernelis ir jo pavaldiniai tvirtina, jog tokie įrašai nebuvo saugomi tiek šios, tiek ankstesnių vyriausybių laikais. Premjeras sako, jog tokia praktika taikyta mažiausiai aštuonerius metus. Vis dėlto tai neigia Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs socialdemokratas Juozas Olekas. Jis tvirtina pats bent vieną kartą klausęs Vyriausybės pasitarimo įrašo, ir praėjus daugiau nei dviem dienoms po paties pasitarimo, nors premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra viešai įvardijęs būtent tokį trumpalaikį įrašų saugojimo terminą.
Premjeras S.Skvernelis į J.Oleko pareiškimus reaguoja tvirtindamas, jog eksministras klausė Vyriausybės posėdžio, bet ne pasitarimo įrašo. Socdemas su tokiu pasiaiškinimu nesutinka ir toliau tvirtina, kad klausė būtent pasitarimo įrašo.
Vyriausybės kanceliarijos buvo prašoma pademonstruoti, kaip įrašai naikinami „automatiškai“. Kanceliarija atsisakė tai padaryti, motyvuodama kibernetiniu saugumu. Panašūs motyvai pateikti ir atsisakant pateikti bet kokias įrašo sunaikinimo detales.
Daugiau nei dešimtmetį žurnalistams pagal užklausas teikti duomenys apie įmones ir nekilnojamąjį turtą. Registrų centras šią praktiką nutraukė rugsėjo viduryje, be jokio išankstinio įspėjimo žurnalistams. Dabar žurnalistams grąžinama prieiga prie duomenų, bet tik iš dalies – istoriniai duomenys apie įmonių akcininkus ir nekilnojamąjį turtą lieka nepasiekiami. Vyriausybė žada tai pakeisiančias įstatymų ir kitų teisės aktų pataisos.
