Davė patalpas ir mokėjo komunalinius mokesčius
Vertindami, kaip Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas ir kitos vidaus reikalų sistemos įstaigos perduoda valdyti ir nuomoja valstybės turtą, auditoriai nustatė atvejų, kai privačioms įmonėms buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomu turtu.
Be to, tokiais atvejais nebuvo užtikrinta, kad turto naudotojas kompensuotų visas naudojamose patalpose patirtas elektros energijos, vandens ir šildymo išlaidas, todėl jos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Policijos departamentas ir kitos VRM pavaldžios įstaigos privačioms įmonėms nemokamai suteikė patalpas ir net sumokėjo komunalinius mokesčius.
Kai kurios ministerijai pavaldžios įstaigos taip pat laiku neperskaičiavo nuomos mokesčio už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą ir dėl to negavo 23,6 tūkst. litų pajamų, kurias galėjo panaudoti įvairioms programos vykdyti.
Taip pat Valstybės kontrolei užkliuvo Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų vykdomi viešieji pirkimai.
„Pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos apskričių vyriausieji policijos komisariatai be viešųjų pirkimų procedūrų įsigijo prekių už 166,1 tūkst. litų. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įsigijo 1,4 mln. litų vertės remonto darbus dirbtinai ribodamas konkurenciją, nes dalyviams nustatė pernelyg aukštus, pirkimo sąlygoms neproporcingus reikalavimus“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
Pastabų sulaukė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, patvirtinęs pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui. Jis daugiau kaip už pusę milijono litų pirko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninės priežiūros paslaugas, už kurių dalį jau buvo sumokėta tam pačiam tiekėjui pagal sistemos diegimo 2011 metų sutartį. Audito metu surinktus faktus, keliančius abejonių dėl šių paslaugų pirkimo skaidrumo, Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai.
Mokėjo per didelius priedus
Audito metu nustatyti ir darbo užmokestį ir priemokas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai – didesnių priemokų, vienkartinių išmokų ir kompensacijų, negu priklausė mokėjimas. Vienas tokių atvejų – Policijos įstaigų sumokėti 405,6 tūkst. litų priemokų ir 111,1 tūkst. litų su jomis susijusių darbdavio socialinio draudimo įmokų, tinkamai nepagrindus jų skyrimo.
Be to, audito metu paaiškėjo ir neracionalaus bei neteisėto lėšų naudojimo atvejai. Pavyzdžiui, Policijos departamentui pavaldžios įstaigos, vykdydamos investicijų projektus, 443,9 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, planavo ir naudojo baldams, kompiuteriams, buitinei technikai, ūkiniam inventoriui ir trumpalaikiam turtui įsigyti, nors Valstybės investicijų programoje lėšos tokiam turtui įsigyti neplanuojamos.
Valstybės kontrolė taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir išieškoti valstybės biudžetui padarytą 306,1 tūkst. litų žalą, teismams pripažinus neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo atleidimus.
