Šiuo metu Lietuvoje nuo vėžio gydoma apie 80 tūkst. žmonių. Remiantis statistika, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuo 1990 m. iki 2005 m. padidėjo beveik 78,7 proc., mirtingumas – 31,9 proc. Prognozuojama, kad onkologines ligas gydančių įstaigų sąrašuose netrukus bus fiksuojami nauji sergančiųjų vėžiu rekordai.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad Lietuvoje augantis sergamumas ir mirtingumas nuo vėžio atspindi esmines sveikatos apsaugos sistemos spragas – per mažas valstybės investicijas į ligų prevenciją, profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką bei inovatyvų gydymą.
„Nors įvairiais lygmenimis yra vykdomos valstybinės vėžio prevencijos programos, tačiau jomis gali pasinaudoti akivaizdžiai per mažas skaičius gyventojų tiek dėl per menko jų žinomumo, tiek dėl priemonių siaurumo. Būtina plėsti tokių programų priemones, siūlant pažangesnius ir efektyvesnius laboratorinius bei instrumentinius tyrimus, sudarant galimybes platesniam ratui žmonių pasitikrinti sveikatą profilaktiškai“, – teigia D.Babenskienė.
Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti.
Kovoti su augančiu onkologinių susirgimų skaičiumi padeda ir visuomeninės organizacijos. Į Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociaciją susibūrusios medicininių tyrimų laboratorijos bei gydymo įstaigos iki lapkričio pabaigos kviečia atlikti vėžio žymenų kraujyje tyrimus su didelėmis nuolaidomis. Už specialią kainą vyrai gali pasitikrinti prostatą ir kepenis, o moterys – atlikti krūtų ir kiaušidžių vėžio žymenų tyrimus.
Pasak medikų, tai dažniausi onkologiniai susirgimai. Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti, t.y. I–II stadijoje. Ankstyvojoje vėžio diagnostikoje viena efektyviausių priemonių – laboratoriniai kraujo tyrimai. Asociacijos iniciatyva, šiuos tyrimus galės atlikti ne tik didžiųjų miestų gyventojai, bet ir mažesniuose miesteliuose dirbantys ir gyvenantys asmenys. Medikai sudarys galimybę pasitikrinti nuo vėžio įmonių kolektyvams bei visiems atėjusiems į profilaktinius renginius.
Gydytoja D.Babenskienė mano, kad visuomeninių organizacijų pastangų nepakanka kovai su augančiu onkologinių susirgimų skaičiumi, todėl būtinas strategiškas valstybės požiūris į profilaktikos ir prevencijos priemones.
„Apmaudu, kai vėžys lyg kokiame Afrikos užkampyje diagnozuojamas už suaukotus pinigus nupirktuose visuomeninių organizacijų autobusiukuose, žmogus sveikatą gali pasitikrinti tik įvairių akcijų metu pastatytose palapinėse, o atėjęs pas šeimos gydytoją išgirsta – „Ko pas mane atėjai, juk nesergi?“.
