Jonavietė jau daugelį metų užsiima rankdarbiais – ji velia iš vilnos. Įspūdingi moters darbai rado savo pirkėjus ne tik Lietuvoje. Moteris savo rankdarbius parduoda vienoje internetinėje parduotuvėje, kur savo darbus pristato įvairūs menininkai iš skirtingų pasaulio valstybių.
Tiesa, Jelenos darbai nėra paprasti ar tokie, kokius galima rasti įvairiose Lietuvos mugėse. Moteris iš vilnos sukuria net didelius gyvūnus, gamina kilimus. Dar vieni jos gaminių, kuriuos itin mėgsta klientai – šlepetės su augintinių atvaizdais. Moteris juos „išvelia“ pagal klientų atsiųstas gyvūnų nuotraukas.
„Vieną dieną gavau užsakymą pagaminti kilimą. Žmogus man atsiuntė ir nuotrauką, kokio kilimo norėtų. Ant tos nuotraukos nebuvo jokių vandens ženklų, nebuvo nurodyta jos autorystė. Man net mintis nekilo, kad tai gali būti kažkokio menininko nuotrauka. Ją atsiuntė klientas, o aš, kaip ir visus savo užsakymus, ją įkėliau į savo paskyrą internetinėje parduotuvėje“, – pasakojo Jelena.
Netrukus moteris gavo dar vieną laišką. Jis atsiųstas iš Austrijos, o laiške nurodyta, jog į šios šalies teisininkus kreipėsi kilimo, kuris ir buvo nuotraukoje, autorė.
Netrukus moteris sulaukė laiško ir reikalavimo nuotrauką išimti, nes joje – kito kūrėjo sukurtas darbas.
„Aš kreipiausi į internetinės parduotuvės administraciją ir paprašiau nuotrauką išimti – to padaryti pati negaliu. Tačiau man parašė, jog „neužtenka duomenų“, dėl ko ji turėtų būti pašalinta“, – pasakojo Jelena.
Netrukus moteris gavo dar vieną laišką. Jis atsiųstas iš Austrijos, o laiške nurodyta, jog į šios šalies teisininkus kreipėsi kilimo, kuris ir buvo nuotraukoje, autorė.
Moteris reikalauja, jog Jelena sumokėtų jai žalą – kiek daugiau nei tūkstantį eurų. Teisiniuose dokumentuose nurodoma, kad dėl nuotraukos panaudojimo pradėta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.
Dokumentuose nurodomas ir terminas, per kurį jonavietė turi pateikti atsiliepimą, taip pat nurodytas teismo adresas, bylos numeris, ieškinio suma.
Teismo dokumentuose taip pat yra ir minėta nuotrauka. Joje – mėlynos spalvos kilimas, pagamintas iš nedidelių veltos vilnos rutuliukų.
„Nebežinau, ką daryti ir kur kreiptis. Dabar ši nuotrauka internetinėje parduotuvėje lankytojams jau nėra matoma“, – sakė Jelena.
Tiesa, iš teismo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar žala reikalaujama dėl nuotraukos panaudojimo, ar dėl to, jog jonavietė šį darbą internetinėje parduotuvėje pristatė kaip savo kūrybos. Pati Jelena sako, kad kilimo ji dar nėra pagaminusi.
„Man kyla ir kitas klausimas. Yra buvę atvejų, kai aš savo darbus, jų nuotraukas taip pat esu mačiusi viešoje erdvėje. Tai kas tuomet apsaugos mūsų kūrėjus?“ – kalbėjo jonavietė.
Jelena bandė susisiekti su kūrinio autore ir paaiškinti, kad įvyko klaida, tačiau ši bendrauti nenorėjo.
Situaciją sunkina ir tai, kad procesas pradėtas ne Lietuvoje. Kaip 15min sakė advokatas Karolis Rugys, geriausias ir pigiausiais šios situacijos sprendimas – ginčą su ieškove išspręsti taikiai.
„Autorius turi išimtines teises į savo originalios veiklos rezultatą, kuris yra vadinamas kūriniu.
Tik autorius gali leisti atgaminti jo kūrinį ar kitaip panaudoti jo atvaizdą. Teisės į jį atsiranda po kūrinio sukūrimo.
Tokiu būdu yra siekiama apsaugoti tiek užsienio, tiek ir Lietuvos autorių teises nuo neteisėtų jų kūrinio atgaminimo, vaizdavimo ar kitų jų pažeidimų, kadangi autoriai tokiu būdu praranda galimas pajamas, patiria žalą.
Siekiant panaudoti tam tikro kūrinio atvaizdą, jį atgaminti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su kūrinio autorinėmis teisėmis, reikėtų elgtis ypač atidžiai. Prieš bet kokį kūrinio, pvz., nuotraukos, naudojimą reikia autoriaus leidimo naudoti jo kūrinį numatytiems tikslams bei kūrinio naudojimo metu pateikti nuorodą į kūrinio autorių.
Savaime suprantama, reikia įsitikinti, kad tikrai tas asmuo, kurio leidimo prašoma, turi autoriaus teises į kūrinį. Kitu atveju rizikuojama, jog autorius gali išsiieškoti žalą, kompensaciją ar negautas pajamas dėl jo kūrinio neteisėto naudojimo.
Įvertinus pateiktos situacijos aplinkybes galima spręsti, jog galimai buvo atliktas kūrinio atvaizdo (nuotraukos) neteisėtas panaudojimas, tam neturint kūrinio autoriaus leidimo bei kūrinio autoriaus atitinkamai neidentifikuojant, kai buvo naudojamas kūrinys.
Tokiu būdu galimai buvo pažeistos autoriaus teisės, kadangi autorius turi išimtinę teisę leisti ar neleisti naudoti jo kūrinį.
Tokioje situacijoje rekomenduotina kuo greičiau pašalinti galimai neteisėtai publikuojamas nuotraukas, kadangi tolesnis tokių nuotraukų publikavimas tik sukelia didesnę žalą autoriui.
Aišku, vertėtų įsitikinti, ar pretenzijos buvo pateiktos asmens (ar jo teisėto atstovo), kuris tikrai yra kūrinio autorius bei turi autoriaus teises į šį kūrinį.
Vertėtų įsivertinti ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio pagrįstumą: kuo grindžiama būtent tokia reikalavimo suma, ar nesiekiama nepagrįstai praturtėti.
Visgi šiuo atveju, manytina, kad geriau yra susitarti taikiai ir netęsti teisminių procesų, kadangi bylos perspektyvumas abejotinas, o papildomos išlaidos, susijusios su bylinėjimusi, gali gerokai išaugti“, – sakė K.Rugys.
