„Už karšto vandens kubinį metrą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau. Papildoma šiluma, kuri bus sunaudota kaitinant vandenį daugiau negu įprastai, atsispindės sąskaitose už šilumą, ne už karštą vandenį, nes tai užfiksuos įvadiniai namo šilumos skaitikliai“, – BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu karšto vandens tiekėjai – „Vilniaus energija“, „Balterma“ ir „Vilniaus valda“ – turės savaitę pastatams tiekti ne mažesnės nei 80 laipsnių temperatūros vadinamąjį termofikacinį vandenį, savo ruožtu pastatų savininkai ar šilumos punktų prižiūrėtojai turės užtikrinti, kad namuose būtų atliktas terminis šokas – ne trumpiau kaip valandą toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose temperatūra siektų 66 laipsnius karščio. Gyventojai nurodytu laiku turi per visus čiaupus nuleisti karštą vandenį. Terminį šoką (arba kitaip dezinfekciją) daugiabučių prižiūrėtojams nurodyta atlikti kovo 16–23 dienomis.
Atlikus terminę dezinfekciją, nurodyta nuolat palaikyti ne žemesnę kaip 50–55 laipsnių karšto vandens temperatūrą visuose gyventojų čiaupuose.
„Tam pačiam kiekiui vandens pašildyti bus suvartota daugiau šilumos ir tai atsispindės šilumos sąskaitose. Dar labai svarbu tai, kad šilumos tiekėjai iš to neuždirbs, kadangi pelnas yra fiksuotas“, – aiškino N.Mikalajūnas.
Savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas BNS sakė, kad prie terminio šoko sąnaudų padengimo gali tekti prisidėti ir savivaldybei.
„Termošokas yra Ekstremalių situacijų komisijos sprendimas, jį vykdyti visiems privalu, o jeigu bus kokie nors papildomi kaštai, kurie susidaro ir kurių Kainų komisija nepripažįsta kaip tinkamų, spręsime, ką daryti (...). Vakar komisijos posėdyje buvo akcentuojama, kad jeigu tikrai bus objektyvios priežastys ir susidarys papildomi kaštai ar šilumos tiekėjams, ar kam nors kitam, tai, pagal įstatymą, lėšas jų dengimui galima numatyti iš administracijos direktoriaus rezervo fondo“, – aiškino K.Karosas.
Anot jo, reikalavimas po terminio šoko palaikyti pastovią aukštą karšto vandens temperatūrą neleidžiant jos mažinti, pavyzdžiui, naktį, kainuos gyventojams, tačiau tai reikalinga dėl jų pačių saugumo.
„Yra reglamentavimas, kad karštas vanduo turi būti tam tikros temperatūros. Jeigu kas nors nesilaikė tų normatyvų, bandė taupyti, tai situacija parodė, kad taupymas kartais yra pavojingas gyvybei“, – aiškino K.Karosas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) savo ruožtu skaičiuoja, kad už nuleidžiamą karštą vandenį terminio šoko metu gyventojams teks mokėti nedaug.
„Vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vandens slėgis konkrečiame name, čiaupo skersmuo ir t. t. Tačiau apibendrintai ir skaičiuojant vidurkį galima būtų teigti, kad vandens tekėjimo greitis yra maždaug 8–12 litrų per minutę. Vadinasi, per 5 termošoko minutes iš čiaupo ištekės apie 40–60 litrų karšto vandens – kiek mažiau nei pusė standartinės vonios (arba 0,04–0,06 kubo)“, – sakoma ketvirtadienį NVSC paskelbtame pranešime.
Anot jo, pagal „Vilniaus energijos“ kainą (4,33 euro už karšto vandens kubą) gyventojas iš vieno čiaupo per 5 minutes išleis vandens vos už 17–26 centus.
Vilniuje dėl keliuose namuose nustatytos taršos Legionella bakterijomis praėjusią savaitę paskelbta ekstremali situacija. Pastaruoju metu sostinėje mirė trys šia liga užsikrėtę žmonės.
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.
Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla per 65 laipsnius.
Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė nei 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų čiaupuose, pažymi visuomenės sveikatos specialistai.
