„Seimo pirmininkas atsisako vykdyti Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad jis privalo teikti pavaduotoją dėl to, kad yra Seimo dauguma ir turi turėti daugiau [narių] Seimo valdyboje negu opozicija. Manau, kad bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą – vienas dalykas, ką mes galim padaryti. Ir toliau Seimo valdanti koalicija ieškos kitų būdų, kaip atgauti daugumą Seimo valdyboje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo politikas.
Motyvas kreiptis į teismą – galimas Konstitucijos pažeidimas, nurodė R.Karbauskis.
„Yra Konstitucijos pažeidimas. Jeigu Seimo pirmininkas kaip nors kitaip traktuoja įstatymus ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Konstitucinis Teismas dar sykį tai pasakys. [...] Trečią sykį Konstitucinis Teismas turės tą patį paaiškinimą, nes mūsų Seimo pirmininkui kažkaip tai nedaeina“, - išdėstė Seimo narys.
Klausiamas, ar valdantieji į Konstitucinį Teismą kreipsis, nes siekia Seimo pirmininko apkaltos, R.Karbauskis atsakė: „Ne, mes jos nepradėsime. Turi pradėti opozicija, jeigu ji mano, kad nereikia toleruoti Konstitucijos pažeidimo.“
Siūlyti pradėti Seimo nario apkaltos procesą gali Etikos ir procedūrų komisija, turinti įrodymų, kad parlamentaras galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, arba ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Vieta Seimo valdyboje tapo laisva, kai praėjusią savaitę iš Seimo vicepirmininkų parlamentarai atstatydino nuo koalicijos atribotą „tvarkietį“ Remigijų Žemaitaitį. Po pasitarimo su frakcijų atstovais ir seniūnais, tarp kurių buvo ir „valstiečiai“ Rima Baškienė bei Jonas Jarutis, Seimo pirmininkas pareiškė, kad naujo nario į Seimo vicepirmininkus neteiks, o R.Žemaitaičio užduotis Seimo valdyba esą persidalys.
Dabar, be Seimo pirmininko, valdyboje dirba septyni nariai: šeši Seimo pirmininko pavaduotojai ir opozicijos lyderis arba kitaip – keturi valdančiųjų atstovai ir trys opozicijos.
Koalicija į Seimo valdybą pasiūlė skirti frakcijos „Lietuvos gerovei“ narį Kęstutį Bartkevičių, tačiau V.Pranckietis, net ir išgirdęs pavardę, jį teikti atsisakė.
„Aš kalbėjausi su valdyba, su seniūnais, ir neteiksiu“, – komentavo jis.
Dėl tokio elgesio „valstiečiai“ V.Pranckietį apskundė etikos sargams.
Pagal Seimo statutą, Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni, o jų kandidatūras Seimui teikia Seimo pirmininkas.
1993-aisiais Konstitucinis Teismas, aiškindamas Seimo frakcijų sudarymo principus, be kita ko pareiškė, jog „reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos“.
„Tačiau taikant šiuos kriterijus negalima pažeisti parlamento nario laisvo mandato principo. Toks parlamento sprendimas, kuriuo diferencijuojamos deputatų teisės dalyvauti parlamentiniame procese, pažeidžia deputato kaip Tautos atstovo teises“, – teigiama 1993 metų nutarime, kurį cituoja BNS.
