„Mūsų dienos – kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“, – tokia eilutė iš S.Nėries eilėraščio, kurį sudainavęs išgarsino a.a. Vytautas Kernagis, pasitinka virš durų į poetės vardu pavadintą Vilniaus gimnaziją.
S.Nėries mokykla – nuo 1946 metų
Salomėjos Nėries vardą gimnazija Vilniaus gatvėje gavo 1946 metais. Ši mokykla gyvavo jau kelerius metus: 1939 metų lapkričio 18 dieną švietimo ministro L.Bistro įsakymu buvo įsteigta Vilniaus Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazija. Jau po metų gimnazija pervadinta Vilniaus II-ąja vidurine mokykla, o 1946 metais suteiktas S.Nėries vardas.
Apie tai, kad galbūt reikėtų pakeisti mokyklos pavadinimą, kadangi S.Nėris dėl savo kūrybos ir paramos sovietų valdžiai vertinama prieštaringai, kalbėta jau ne kartą. Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos pirmininkas Norbertas Černiauskas yra sakęs, kad mokyklos Lietuvoje neturėtų būti vadinamos Salomėjos Nėries ar Petro Cvirkos vardais, nors jų kūrybos ir nereikia išbraukti iš mokyklinių lietuvių literatūros programų.
Šią idėją vėl priminė vilniečių grupė, prisistatanti skambiu pavadinimu „Senųjų vilniečių palikuonys“. Jų 15min perduotame kreipimesi rašoma: „Prašome pagalbos, kad būtų pakeistas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos vardas.“
Nori Kunigaikštienės Birutės vardo
O argumentų „Senųjų vilniečių palikuonys“ turi ne vieną. Visų pirma, S.Nėries vardas mokyklai suteiktas „su stipriu politiniu prieskoniu ir minint Didžiojo karo pergalę“.
Anot grupės vilniečių, tikrasis mokyklos vardas yra Kunigaikštienės Birutės gimnazija, nes taip 1939 metais pavadinta mergaičių mokykla, kai atgavus Vilnių Vytauto Didžiojo gimnazija ir licėjus buvo įjungti į lietuviškąją švietimo sistemą ir atskirtos berniukų bei mergaičių gimnazijos. „Tad Kunigaikštienės Birutės vardas duotas Vytauto Didžiojo garbei“, – teigiama kreipimesi. Primename, kad kunigaikštienė Birutė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, Vytauto Didžiojo motina.
„Senųjų vilniečių palikuonys“ neslepia, kad kreipėsi į gimnaziją, visuomenės šviesuolius, radiją, tačiau reakcijos nesulaukė.
„Vilniuje Kunigaikštienės Birutės vardo gimnazija, pasak Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus Marcelino Šikšnio, kuris buvo ir mergaičių gimnazijos direktoriumi, turėtų tęsti lietuviškąsias tradicijas. O Salomėjos Nėries vardas siejamas su 50 metų okupaciniu režimu, tad gimnazijos vardas Vilniuje, kuris vis dar yra tautų bendruomenės katilas, turėtų būti pakeistas į tikrąjį. Juk 2019 metais minėsime gimnazijos 80-metį“, – savo reikalavimą grindžia grupė.
„Reikėtų žiūrėti į turinį“
Labai gaila tik, kad mokyklos lygis dabar yra šiek tiek smuktelėjęs, taip pat ir populiarumas. Reikėtų žiūrėti į turinį, o ne į fasado iškabą, – sakė V.Benkunskas.
Tačiau, tikėtina, ir šįkart tokie prašymai ar reikalavimai palaikymo nesulauks. Vilniaus savivaldybės vicemeras, kuruojantis švietimą, Valdas Benkunskas teigė, kad kalbų apie gimnazijos pavadinimo keitimą būta, tačiau veiksmų niekas nesiėmė.
„Nuomonių yra įvairių. Net ir politikai, kurie šią mokyklą yra baigę – Mykolas Majauskas, Darius Kuolys – labai skeptiškai žiūri į tą reikalą. Mokykla turi daugiau problemų ir iššūkių nei formalus pavadinimo pakeitimas. Procesas tikrai nevyksta“, – 15min sakė V.Benkunskas.
Paklaustas, kokia jo asmeninė nuomonė šiuo klausimu, vicemeras teigė taip pat nemanąs, kad tokių pokyčių reikia, nors pavadinimas ir susietas su prieštaringai vertinama poete. „Mokykla yra specifinėje vietoje, miesto širdyje, turinti savo istoriją. Labai gaila tik, kad mokyklos lygis dabar yra šiek tiek smuktelėjęs, taip pat ir populiarumas. Reikėtų žiūrėti į turinį, o ne į fasado iškabą“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Poetės, o ne politikės vardas
Gimnazijos bendruomenė, anot laikinojo mokyklos direktoriaus Sigito Kavoliūno, minčių apie pavadinimo keitimą niekada neturėjo. „Mums šitas vardas yra daugiau negu vardas. Jau 70 metų kaip gimnazija vadinasi Salomėjos Nėries vardu ir šitam vardui gimnazijoje jokia politika arba politiniai suteikimo, vertinimo motyvai niekada tarp bendruomenės narių nebuvo taikomi. Mums (sakau – mums, nes pats gimnazijoje dirbu jau daugiau nei 30 metų) gimnazija turi poetės vardą. Tos pačios, kurios žodžius daugybė žmonių dainuoja, jie tapę liaudies dainomis“, – kalbėjo direktorius.
Mums šitas vardas yra daugiau negu vardas, – sakė S.Kavoliūnas.
Anot S.Kavoliūno, jie nuolat bendrauja su mokyklos absolventais, tarp kurių netrūksta garsių žmonių, rengia konferencijas, kuriose diskutuoja apie mokyklos vardą, jo reikšmę, tačiau niekada niekas nėra išsakęs pasiūlymo nubraukti 70 metų gimnazijos istorijos ir pamiršti S.Nėries vardą. Juolab kad šiemet gimnazija išleido 70-ąją abiturientų kartą.
„Šita gimnazija turi savo dvasią, vidinį ryšį, kurį išlaiko ją baigę žmonės, nesvarbu, kuriais metais baigė, jie visi vieni kitus vadina mūsiškiais, saviškiais. Ryšys yra likęs“, – kalbėjo direktorius, neneigdamas, kad šiuo metu mokykla išties išgyvena ne pačius geriausius metus.
„Ne dėl vardo taip yra. Tai mūsų pačių kaltė didžiausia dėl to, kad vykstant permainoms mes gal truputį per ilgai ant laurų užsigulėjome“, – šyptelėjo S.Kavoliūnas, tikindamas, kad jau yra imtasi ieškoti sprendimų.