L.Kasčiūno teigimu, pirminis įstatymo projektas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje perduotas įvertinti Užsienio reikalų (URM) ir Krašto apsaugos (KAM) ministerijoms.
A.Anušauskas, paklaustas apie tokią iniciatyvą, interviu 15min sakė:
„Žinote, Seimo nariai gali pasiūlyti pačių įvairiausių įstatymų projektų. Bet būtų gerai, kad tai būtų vis dėlto parengti įstatymų projektai, kuriuos būtų galima svarstyti.“
Tai ką gi pateikė A.Anušausko partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – draugas L.Kasčiūnas?
-
A.Anušauskas dėl Vokietijos brigados aiškinosi Seime: ne visus tenkino ministro atsakymai
-
D.Grybauskaitė: dėl brigados nereikia kaltinti vokiečių, o būtina atlikti „namų darbus“
-
Premjerė apie vokiečių brigadą: padirbėti reikės ne tik Vyriausybei, bet ir Prezidentūrai
-
Ambasadorius: reiškiamas nepasitenkinimas neprivers Vokietijos į Lietuvą atsiųsti nė vieno papildomo kario
-
Dėl Vokietijos brigados – naujos politinės aistros: atsistatydinęs viceministras nori G.Nausėdos ir O.Scholzo parašų
-
Peštynės dėl Vokietijos brigados: po valdančiųjų priekaištų – griežtas Prezidentūros atkirtis
Siuntė tiesiogiai
L.Kasčiūno teigimu, projektas parengtas prieš 2–3 savaites ir išsiųstas vykdomosios valdžios institucijoms – URM ir KAM, premjerei Ingridai Šimonytei.
„Aš savo darbą padariau, nes žadėjau padaryti kaip tam tikrą koncepciją. Noriu pasakyti, kad man patiko G.Landsbergio idėja, sakykime, įtvirtinti tam tikrą tęstinumą, sutelkti politinį dėmesį ir t.t.
Tokį juodraštį, pirminį variantą parengėme. Jis yra išsiųstas. Bet vėlgi noriu pasakyti, kad vykdomoji valdžia tikrai turi įsivertinti, ar tokio įstatymo reikia. Jie tegul nusprendžia. Jeigu nusprendžia, kad reikia, tai judame. Jeigu nusprendžia, kad nereikia, nejudame. Tai jokių problemų šitoje vietoje aš nematau“, – komentavo jis.
Seimo NSGK pirmininkas sakė nei oficialiai, nei neoficialiai dar nesulaukęs pastabų projektui, tik rankiojantis visokias žinutes iš viešosios erdvės.
Susitikimas jį apsvarstyti planuojamas po Naujųjų metų.
Klausiamas, kaip vertina A.Anušausko žodžius, iš kurių galima suprasti, kad įstatymo projekto nėra, L.Kasčiūnas svarstė, jog „ministras gal pasitikrins su patarėjais“.
„Nes turėtų matyti jį, aš siunčiau tiesiogiai“, – nurodė jis.
Turėtų matyti jį, aš siunčiau tiesiogiai.
Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kontekste L.Kasčiūnas minėjo kitą Seimo priimtą specialųjį įstatymą – Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo.
Jis, parlamentaro žodžiais, padėjo koncertinos tiesimui: tiek procedūrų supaprastinimo, tiek visų partijų politinio dėmesio sutelkimui.
Seimo NSGK vadovo manymu, turint minty, kad krašto gynybos praktinė realizacija, susijusi su sąjungininkų brigada, tikrai peržengs šios kadencijos Seimo sprendimus, natūralu, jog specialaus įstatymo priėmimas galėtų būti tam tikras didesnis įsipareigojimas ir toliau judėti dabartine kryptimi.
„Natūralu, čia toks, manyčiau, yra privalumas tokių dokumentų. Bet vėlgi kaip mes nuspręsime, taip ir darysime: ar reikia, o gal tiesiog nereikia?“ – sakė jis.
Įsisukus viešoms politinėms diskusijoms dėl vokiečių brigados, kritišką žodį dėl to tarus ir Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje Matthias Sonnui, L.Kasčiūnas siūlo sumažinti temperatūrą.
Kartu jis akcentavo, kad mūsų strateginis tikslas – Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, nes tai nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbus aspektas.
Esą tai būtų priešakinės gynybos elementas, „kuris atgrasytų nuo bet kokių purvinų priešo batų“.
Tačiau dėl jos dislokavimo siūloma eiti etapais.
Seimo NSGK pirmininkas akcentavo, kad Lietuva daro namų darbus. Vokietijos gynybos sistema irgi stiprėja, ruošiasi, investuoja į Bundesverą – ginkluotąsias pajėgas.
