Z.Jedinskio Seimui pateiktos įstatymo pataisos numato, kad dabar 75 metams įslaptinta informacija apie užregistruotus, prisipažinusius ir įrašytus į įskaitą asmenis, bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, būtų išslaptinta nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Savo pataisas keliems susijusiems įstatymų projektams yra pateikę ir keli kiti parlamentarai. Jų parengimą, kaip nurodoma, paskatino poreikis tarpusavyje suderinti teisės aktus, taip pat įstatymiškai įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) funkciją tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis.
Pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir merus VRK neprivalo pateikti informacijos apie tai, ar jie bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, ar ne, bet Liustracijos įstatyme numatyta, kad kandidatas, nepateikęs tokių duomenų komisijai, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš jų.
Trečiadienį Seimo NSGK po užsitęsusių diskusijų dėl minėtų dviejų projektų paskyrė išvadų rengėjus ir prie šio klausimo žada grįžti vėliau.
Nurodė Latvijos pavyzdį
Savo siūlymą Z.Jedinskis argumentuoja tuo, esą asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės.
„Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – nurodoma Z.Jedinskio inicijuoto įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat politikas akcentavo, kad, nors Liustracijos įstatymas numato, kandidatai, tarkime, į savivaldybių tarybų narius, VRK gali ir neteikti informacijos apie savo buvusius ryšius su užsienio slaptosiomis tarnybomis.
Jis sakė turintis VRK atsakymą, kad kandidatai į Seimo narius 2016 metais nebuvo dėl to tikrinami.
Nors buvo prisiimtas pažadas neišslaptinti asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, Z.Jedinskis aiškino, esą valstybė savo žodį jau tesėjo. Be to, kaip nurodė jis, Latvija išslaptino tokius asmenis ir „valstybė nesugriuvo“.
VSD nepritaria
Seimo NSGK posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys pakartojo ne sykį institucijos išdėstytą poziciją, kad nederėtų išslaptinti prisipažinusių dėl bendradarbiavimo su SSRS slaptosiomis tarnybomis asmenų duomenų.
VSD atstovas priminė, kad pirmiausia valstybė yra davusi pažadą tam tikrą laikotarpį neatskleisti informacijos apie tokius asmenis.
Be to, tik Lietuvai žinant ir saugant prisipažinusiųjų tapatybes, jie apsaugomi nuo šantažo.
„Iš kitos pusės, Rusijos pusės, prieinant prie to asmens yra tam tikra nežinojimo užsklanda, ar jis yra prisipažinęs, ar ne. Jeigu jis yra prisipažinęs, yra didelė tikimybė, kad tas žmogus mus informuos apie tai, kad jį verbavo, tad įsitrauks valstybė su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Ir mes manome, kad tai yra svarbu, tai reikia išlaikyti dėl prisipažinusių asmenų apsaugos“, – pažymėjo K.Budrys.
Lietuvai žinant ir saugant prisipažinusiųjų tapatybes, jie apsaugomi nuo šantažo.
Taip pat K.Budrys minėjo, kad prisipažinusieji asmenys, kurių buvo per pusantro tūkstančio, suteikė vertingos informacijos, kaip viskas vyko, apie kitus bendradarbiavusius asmenis ir taip papildė valstybės žinias apie KGB veikimą.
VSD pozicijai pritaria Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGRTC).
Skirtingos nuomonės
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pabrėžė, kad visada nuo 1990 metų kalbėta apie visumą. Tačiau, jo nuomone, realiai reikia kalbėti apie šešis mėnesius po 2000 metų.
„Tada tuo argumentu, kad Rusijos žvalgybos nežino, kas prisipažinę, irgi jau galima abejoti. Todėl, kad dabar sako: kad informacija apie tuos, kas nuo 1990 iki 2000 m. prisipažino, buvo tai pas vieną žmogų, tai pas (kitą – red.past.), nei ji sisteminta, nei ji buvo saugoma. Vieną randa, kitą – ne. Iš tikrųjų buvo betvarkė. Ir jeigu norėtumėme (sužinoti – red.past.), kas prisipažino, kas – ne, tai, velniai žino, kur ta informacija dabar guli kai kuri“, – dėstė Seimo NSGK vadovas.
Kadangi, D.Gaižausko nuomone, liustracijos procesas iki 2000 metų buvo nevaldomas, visiškas chaosas, tai argumentai, kad kažkas kažką sužinos, esą šiek tiek lūžta.
„Mes negalime kalbėti apie visą visumą. Jeigu aš neprisipažinau po 2000-ųjų, tai man ir apsauga negalioja – valstybė neįsipareigojo to saugoti“, – mano jis.
Mes negalime kalbėti apie visą visumą. Jeigu aš neprisipažinau po 2000-ųjų, tai man ir apsauga negalioja – valstybė neįsipareigojo to saugoti.
Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tezė, jog „Rusija jau gali žinoti, kas yra prisipažinęs“, gal per stipri.
„Toks jausmas, kad jie Rusijai prisipažino, Rusijos atstovams. Kad betvarkė buvo, tai buvo, bet tai nereiškia, jog rusai dabar viską turi“, – replikavo jis.
L.Kasčiūnas aiškino suprantantis viso liustracijos proceso logiką: prisipažinus dėl bendradarbiavimo su KGB, suteikiama galimybė ramiai gyventi, nes valstybė 75 metus saugo tą paslaptį. Išskyrus atvejus, jei einama į politiką, – tada turėtų vykti išsiviešinimas.
Jis sakė tam pritariantis, bet tikrai negalintis sutikti su Z.Jedinskio siūlymu visus asmenis, bendradarbiavusius su SSRS slaptosiomis tarnybomis, išviešinti nuo sausio 1-osios.
L.Kasčiūnas svarstė, kad galbūt galima galvoti apie „protingesnį terminą“, tarkime, 30 ar 40 paslapties saugojimo metų nuo šios dienos.
Kartu jis akcentavo, kad turi būti skirtis tarp prisipažinusių ir bandžiusių tai nuslėpti ir tebeslepiančių.
Prisipažino per pusantro tūkstančio asmenų
Siūlymą išslaptinti buvusius KGB bendradarbius Z.Jedinskis teikia nebe pirmą kartą. 2017 metais Seimas tokias įstatymo pataisas atmetė pirmojoje – pateikimo – stadijoje.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis.
Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
