Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus taryboje Vidmantas Martikonis BNS patvirtino, jog savivaldybę yra raštu informavęs, kad sutiktų priimti skulptūras savo skulptūrų parke Sudervėje, netoli Vilniaus. Tačiau šiuos sovietinio meno kūrinius jis nesvarstęs priglaustų tik jei jie nekainuotų.
„Aš tokį raštą esu komisijai surašęs, nors man prie konteksto nelabai tinka, nes pas mane yra akmens skulptūrų parkas, bet aš linkęs jas priimti – vietą joms būčiau numatęs netoli ežero, prie vandens, mielai pasaugočiau. (...) Aš sutinku jas atsigabenti, jei bus skelbiamas konkursas saugojimui. Jei pirkimui – vėl bus kitaip. Jei bus paskelbiama, kad parduodamos, tada dar svarstyčiau“, – sakė jis.
Politikas sakė, kad skulptūrų netvarkytų, nes technologiškai tai būtų ypač sudėtinga, tad jos būtų eksponuojamos tuose pačiuose „narvuose“, kurie buvo pritvirtinti prie skulptūrų prieš jas nukeliant nuo tilto.
Apie pageidavimą priimti skulptūras naujus savivaldybės vadovus teigia informavęs ir greta Vilniaus esančio Europos parko įkūrėjas, skulptorius ir verslininkas Gintaras Karosas.
Jis priminė, kad jo valdoma viešoji įstaiga „Europos parkas“ anksčiau išreiškė norą priimti ir kitas sovietmečio skulptūras, tačiau savivaldybės, kurioms jos priklausė, nusprendė kūrinius atiduoti Grūto parkui.
„Todėl norėtumėme eksponuoti bent minimaliai Vilniaus miesto, būtent šio ansamblio sovietinio laikotarpio skulptūras, parodant skirtumą tarp laisvos asmenybės, menininko raiškos, kartu parodant tą sovietinio realizmo stilių. Šiuo atveju tai gal šiek tiek kompensuotų tą, kas buvo sumanyta prieš dešimt metų, bet visos skulptūros iškeliavo į Druskininkus“, – vylėsi jis.
Skulptorius taip pat laikosi nuomonės, jog skulptūrų restauruoti neverta ir jos šalia modernaus meno kūrinių parke galėtų būti eksponuojamos būtent tokios, kokios buvo nukeliant nuo tilto.
„Tai yra kitos kategorijos meno kūriniai – sakyčiau, tie metaliniai rėmai, kuriuose jie buvo nukeliami, jie visiškai tiktų. Tai parodytų, kad mes jų negarbiname, tokios stilistikos kūriniai visiškai galėtų būti eksponuojami ir gulintys“, – sakė G.Karosas.
Viliumas Malinauskas neabejoja, jog geriausia vieta skulptūroms yra greta kitų socrealizmo kūrinių, kurie sutelkti jo valdomame Grūto parke šalia Druskininkų. Parko savininkas, kuris yra ir ilgamečio Druskininkų mero socialdemokrato Ričardo Malinausko tėvas, teigė dėl šio klausimo jau kelis mėnesius nesėkmingai bandantis susisiekti su Vilniaus meru.
„Merui prisiskambinti neįmanoma, jo padėjėja irgi nekelia ragelio, todėl ką nors kalbėti sudėtinga. Bandau pasiekti, bet kol kas nesėkmingai“, – skundėsi V.Malinauskas.
Jis tikino, kad parke atsidūrusios skulptūros būtų restauruotos, joms numatyta išskirtinė vieta, todėl stebėjosi mero R.Šimašiaus viešai išsakytu siekiu, kad skulptūros liktų kur nors šalia Vilniaus.
„Žinote, kiekvienas mąsto savaip – Vilniaus meras sprendžia panašiai, kaip kai kurie kiti: kad ir nežmoniška, bele kitoniška. O jei čia yra sukaupta didžioji dalis skulptūrų, jų žiūrėti žmonės važiuoja iš viso pasaulio, tai jos ir turėtų būti vienoje vietoje, o ne išblaškytos, išmėtytos“, – pareiškė V.Malinauskas.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje stovėjusios skulptūros nukeliamos, nes yra avarinės būklės ir, ekspertų teigimu, kelia grėsmę. Dvi skulptūros nukeltos pirmadienio naktį, savivaldybės atstovai tikisi, kad likusios dvi bus nukeltos naktį į antradienį. Kol kas jos bus laikinai saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.
Meras R.Šimašius sako neketinantis jų grąžinti ir užsiminė turintis „bent tris neoficialius pasiūlymus“, kas galėtų priimti ir eksponuoti skulptūras.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantys už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
Žaliojo tilto skulptūros yra oficialiai pripažinta kultūros vertybė. Jų nukėlimo oponentai argumentuoja, kad skulptūros yra neatskiriama tilto dalis, kaltina valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
