Kelerius pastaruosius metus nepavyko įgyvendinti Vyriausybės planų ir išasfaltuoti tiek žvyrkelių, kiek buvo numatyta. R.Masiulis priekaištus dėl to atmeta.
Atsakingos institucijos aiškina, kad tai lėmė objektyvios priežastys, t. y. teisminiai ginčai.
Ministrų kabinetas savo dokumentuose yra įsipareigojęs, kad asfaltavimo programos vykdymas dabar bus spartesnis ir pasivys pažadus.
Tačiau kai kurie Seimo nariai svarsto, kad žvyrkelių asfaltavimo darbai ir taip galėjo neatsilikti nuo plano.
7 tūkstančiai km žvyrkelių
Kaip nurodoma kovo pradžioje patvirtintoje Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pažangos ataskaitoje, Lietuvoje vis dar apie 7 tūkstančius km valstybinės reikšmės rajoninių kelių sudaro keliai su žvyro danga.
Žvyro dangos keliai sudaro 32 proc. viso valstybinės reikšmės kelių tinklo arba 88 proc. valstybinės reikšmės rajoninių kelių.
Teigiama, kad 2018 metais buvo tęsiamos asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų („Zebrai“) programos, taip pat žvyrkelių, esančių kaimo (iki 1 tūkst. gyventojų) vietovėse ir skirtų vietiniam susisiekimui, asfaltavimo programos vykdymas.
Pernai išasfaltuota 268 km žvyrkelių – mažiau negu planuota. Kaip aiškinama, dėl 67 km žvyrkelių asfaltavimo konkursų vyksta teisminiai procesai.
2017 metais taip pat buvo atsilikta nuo plano – numatyta išasfaltuoti 600 km žvyrkelio, o išasfaltuoti 466 km.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pažangos ataskaitoje taip pat nurodoma, kad planuojama, jog 2019 metais žvyrkelių asfaltavimo darbai vyks sparčiau ir 2020 metais bus išasfaltuoti planuoti 1 654 km žvyrkelių.
Skirta 128 mln. eurų
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos informavo, kad 2017-2018 metais buvo įgyvendinta 91 proc. numatyto žvyrkelių asfaltavimo plano. Iš viso šiuo laikotarpiu išasfaltuota 713 km žvyrkelių.
„Žvyrkelių asfaltavimo planą būtų pavykę įgyvendinti 98,3 proc. ir išasfaltuoti 767 km žvyrkelių, jeigu UAB „Kamesta“ nebūtų atsisakiusi vykdyti su Kelių direkcija sudarytų sutarčių.
Su UAB „Kamesta“ yra pradėtas teisminio ginčo procesas dėl nuostolių valstybei atlyginimo. Įteiktas reikalavimas atlyginti 1 mln. eurų“, – sakoma LAKD pranešime.
Žvyrkelių asfaltavimo planą būtų pavykę įgyvendinti 98,3 proc. ir išasfaltuoti 767 km žvyrkelių, jeigu UAB „Kamesta“ nebūtų atsisakiusi vykdyti su Kelių direkcija sudarytų sutarčių
Šiemet žvyrkelių asfaltavimui yra numatyta skirti 128 mln. eurų. Planuojama išasfaltuoti apie 445 km kelių ruožų.
LAKD yra sudariusi žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą ir jį skelbia viešai.
„Sąrašas sudarytas pagal Kelių direkcijos aiškius asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus, atsižvelgus į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją“, – aiškinama direkcijos pranešime.
„Nesusikalbėjimo salelės“
Valdančiosios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, analizuojant, kiek žvyrkelių buvo išasfaltuota ankstesniais metais, būtų sudėtinga pasakyti, kieno – ministro, LAKD ar prasidėjusių teisminių ginčų – kaltė, kad numatytas planas nebuvo įgyvendintas.
„Norint teikti kaltinimus arba pateisinimus, reikėtų žinoti truputį daugiau informacijos. Aš dabar nesu Seimo Ekonomikos komiteto narys ir tikrai taip plačiai nesu išstudijavęs, kiek per metus išasfaltuota ir kiek pinigų nepanaudota.
Aišku, gal tik viena problema buvo, kad gal per mažai bendravimo pačios ministerijos – nebūtinai ministro, bet yra viceministras, kuris atsakingas už tą sritį, ir po to Kelių direkcija su automobilių kelių asociacija, kad būtų galima išsiaiškinti už stalo susėdus, kas vis dėlto trukdo tų darbų sėkmingam įgyvendinimui“, – pabrėžė parlamentaras.
Aišku, gal tik viena problema buvo, kad gal per mažai bendravimo pačios ministerijos
A.Butkevičius mano, kad ministras labiau turėtų bendradarbiauti ir su Seimo frakcijomis, būti atskaitingesnis. Anot jo, šios Vyriausybės problema, kad dalis ministrų nepriklauso jokiai partijai, todėl kartais susidaro „nesusikalbėjimo salelės“.
Kartu politikas pastebėjo, kad būna tokių kompanijų, kurios dalyvauja visuose konkursuose net neturėdamos pajėgumų įgyvendinti numatytus projektus.
„Atsitinka taip, kad laimi net kelis projektus ir paskui pasirodo, kad juos įgyvendinti pagal įsipareigojimus neįmanoma“, – sakė jis.
A.Butkevičius pasakojo sulaukęs kreipimosi iš Vilkaviškio rajono gyventojų, kurie teiravosi dėl kelio Virbalis-Žalioji atkarpos. Praėjusiais metais buvo planuota, kad projektavimo darbai baigsis šį pavasarį.
Tačiau nusiuntęs paklausimą į LAKD, Seimo narys sulaukė atsakymo, kad iki gegužės 1 dienos projektavimo darbai nebus užbaigti, nes jų atlikti nespėja už tai atsakinga tarnyba.
„Visa grandinė taip ir sukasi. Žinote, vienareikšmiai pasakyti, kas kaltas... Aišku, visada būna, žinote, jeigu kažkas kažko neįvykdo, tai daugiausia kaltė ministro arba premjero“, – teigė jis.
Puolimas dėl A.Vaitkaus
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma aiškino, kad Seimo Ekonomikos komitetas dalykiškai nagrinėjo situaciją, kiek vėluoja žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimas.
„Bet Ramūno Karbauskio reiškiami tokie radikalūs priekaištai yra tikrai nepagrįsti ir vis dėlto gali būti matomi daugiau kaip atsakas ir tam tikras kerštas į ministro pakankamai principingą laikyseną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo (Arvydo Vaitkaus, – red.past.) atžvilgiu, kai jis kandidatavo į merus.
Kažkur skaičiau R.Karbauskio pasakymą, kad 50 procentų tevykdo žvyrkelių programą. Tai tikrai yra neteisingas teiginys. Tikrai vykdymo procentai yra gerokai didesni. Šioje vietoje pasipylę priekaištai neturi objektyvaus pagrindo ir tikrai atsirado tik dabar, kai ministras vis dėlto iki galo ryžtingai išsprendė uosto vadovo klausimą“, – akcentavo konservatorius.
Ramūno Karbauskio reiškiami tokie radikalūs priekaištai yra tikrai nepagrįsti
Turėjo galimybę viršyti planą
J.Razmos teigimu, vykdant parlamentinę kontrolę, su R.Masiuliu vyksta dalykinis dialogas, ministras skatinamas dirbti geriau. Padėtis dėl žvyrkelių asfaltavimo, jo vertinimu, yra vidutiniška.
„Yra gerų momentų, yra ne visai gerų. Pirmiausia aš, kaip šioks toks iniciatorius dar ankstesnėse kadencijose, džiaugiuosi, kad jau antra Vyriausybė tęsia vadinamąją „Zebrų“ programą.
Ši Vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus. Panašu, kad ne be ministro pastangų konkursai parenkant rangovus yra skaidresni. Tai leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų“, – kalbėjo parlamentaras.
Vis dėlto J.Razma galvoja, kad R.Masiulis perdėtai giriasi minėtais sutaupymais, bet šių pinigų nepanaudoja kitų žvyrkelių asfaltavimui.
„Manau, kad LAKD turėjo puikiausias galimybes tą planą viršyti ir galėjo skelbti šiek tiek daugiau užsakymų. Manęs neįtikina pasakymas, kad jeigu užsakysime daugiau rangos darbų, kelininkų įmonės visko nebeaprėps ir gal net kainas užkels“, – pabrėžė jis.
Taip pat J.Razma kritikavo pasiteisinimus, kad planas neįvykdytas, nes viena įmonė atsisakė atlikti tam tikrus darbus.
„Vis dėlto kažkaip be savikritikos eina. Kas draudė perkant rangos darbus užsakovams numatyti tokias sąlygas, kad rangovui nė sapne nekiltų net mažiausių minčių atsisakyti, nes žinotų, kokios už tai didžiulės sankcijos yra.
Matyt, tie dalykai nebuvo pakankamai apgalvoti, kad taip lengvai rangovai gali atsisakinėti“, – stebėjosi opozicijos atstovas.
Kas draudė perkant rangos darbus užsakovams numatyti tokias sąlygas, kad rangovui nė sapne nekiltų net mažiausių minčių atsisakyti.
R.Masiulis – ramus
Valdančiosios Seimo LVŽS ir LSDDP frakcijos R.Masiuliui išsiuntė keliolika klausimų. Susisiekimo ministro teiraujamasi apie situaciją jo kuruojamoje srityje: nuo valstybės valdomos įmonės „Lietuvos paštas“ veiklos iki žvyrkelių asfaltavimo programos.
Atsakydamas į kritiką dėl to, kad išasfaltuota per mažai žvyrkelių, R.Masiulis aiškino, kad padėtį reikėtų vertinti atsižvelgiant į skaičius.
„Turime ketverių metų planą. Per pirmus dvejus metus žvyrkeliai išasfaltuoti 91 ar 92 proc. Jeigu vienas rangovas, kuris buvo laimėjęs konkursą, nebūtų pabėgęs, tai būtų beveik 100 proc. įvykdyta. Tai – normalūs darbiniai dalykai“, – naujienų portalui delfi.lt teigė jis.
